„Pirmosios knygos“ serija, leidžiama Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, šiemet pristato du naujus autorius. Dovilė Bagdonaitė debiutuoja eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“, o Mindaugas Jonas Urbonas – novelių knyga „Dvasių urna“. Autoriai beveik bendraamžiai, jų kūriniuose atsispindi šiuolaikinio jauno žmogaus pasaulis.
Dovilė Bagdonaitė atvira šių dienų visuomenės pokyčiams, svarbiausi eilėraščių motyvai – aplinkos atspindžiai, kūnas, jausmai, savasties paieškos. Dailės akademijos absolventė gina meno autonomiją, individo laisvę ir savitumą. Ironizuoja vartotojiškas nuostatas, prekybcentrio sudievinimą, vertybių reliatyvumą. Eilėraščio erdvėje lyg paveiksle asociatyviai dėliojant detales, randasi netikėtų, paradoksalių prasminių sąskambių.
Mindaugas Jonas Urbonas siekia atskleisti emocinius, gyvybinius, būtiškuosius kartų ryšius, susieti gyvuosius ir mirusiuosius. Iliustracijai pakanka vieno sakinio: „Sveika, Močiute, malonės pilnoji.“
Artimieji atsiskleidžia per iškalbingas detales (motinos rankinė, tėvo švarkas), prigimties eskizus (senelio-“vilko“ charakteris). Materija, daiktai, kraštovaizdis, atsiminimai – nelyginant dvasių urnos. Metaforos ir vizijos kuria kasdienybės magijos ir sakralumo įspūdį.
Bagdonaitės ir Urbono kūryba remiasi autobiografiniais motyvais, patirtimis ir vizijomis. Nors stiliai skirtingi (Bagdonaitė: „Apsimetinėju Dedalu – / braižau labirintą kreida ant betoninio grindinio“; Urbonas: „Ir po visom dulkėm, po visom sagom, piktais žodžiais, ašarom, asbesto atplaišėlėm, jūros smiltim ir vėjais švysteli tėvo veido fragmentas, it į atmintį įkaltas pleištas, įžeminimas – tėvas, vilkintis tavo niekaip nepriaugtą švarką, kurio rankovėje pamušalas juodu rubinu kraujuoja lyg tėviška placenta“), autorius sieja žmogiškoji jautra, subtilus žodis. Pažinčiai su autoriais – ištraukos iš jų prisistatymų.
Dovilė Bagdonaitė: „Kartą pamačiau reportažą apie tai, kaip mokslininkai tyrinėjo mėlynojo banginio širdį. (...) Prieš eidama gulti įsivaizduodavau esanti giliai vandenyne ritmiškai pumpuojančios kraują širdies skilveliu. Greitai užmigdavau.
Kas nors pasakys, jog užmigau ir atsikėliau svetimoje lovoje kaip auksaplaukė pas lokius, nes ką gi aš čia veikiu, humanitarinių mokslų piliulių nekrimtus, bet kas man, jaunai, netekėjusiai? Jei manęs paklausia, ką veikiu gyvenime – vis dar turiu pasiteisinimą: „Studijuoju VDA freską-mozaiką, tikriausiai negirdėjai apie tokią programą.“
Tačiau kai ši knyga bus išleista, veikiausiai nebežinosiu, ką atsakyti. Skelbiu: „Ieškau darbo, atsiliepkit, darbdaviai.“
Mindaugas Jonas Urbonas: „Gimiau 1989 m., kai pasaulyje griuvo sienos ir skilo sąmonės kontinentai. Baigiau Klaipėdos universitete lietuvių filologijos ir režisūros studijas. Savo tekstuose prinešiau daug žemaitiškų žemių, vardų ir likimų, kurie suformavo mane patį.
Pirmąjį šio rinkinio tekstą susapnavau. Kiti atėjo, kai atsimušiau į sapną ir prabudęs išvydau juos visus kartu. Visus išėjusius ir vėl sugrįžusius, tik šįkart kitais pavidalais. Sugrįžusiais į „Dvasių urną“.
Kviečiame į knygų pristatymą lapkričio 3 dieną, 17.30 min. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius). Renginys nemokamas.
