Lietuviui turgus, matyt, kuo nors brangus. Kaip atsirado ši,
atrodytų, keista knyga, tyrinėjanti netipišką objektą – Halės
turgavietę?
Viską išprokavo Halės direktorius Alvydas Bieliauskas. Tuo
labiau, kad 2006 m. Halės turgui sukako 100, o 2016 m. – 110 metų.
„Pasikvietę istorikų, profesorių kolektyvą, nutarėme parodyti,
kaip vyko prekyba Vilniaus halėje ir kitose turgavietėse“, – įžangą
padarė A.Bieliauskas.
A.Ambrulevičiūtė parašė knygos dalį apie turgavietę iki
Pirmojo pasaulinio karo, G.Kulikauskas apžvelgė Pirmojo pasaulinio
karo laikotarpį.
„Aš esu Pirmojo pasaulinio karo fanatikas, – sakė G.Kulikauskas. – Pirmasis pasaulinis karas – audringas laikotarpis,
jis atsiliepė ir Halės turgaus prekeiviams, kurie buvo žydai.
Netoli Halės – geležinkelio stotis. Iš ešelonų kareiviai atbėgdavo
į turgų nusipirkti maisto produktų, degtukų, adatų, kitų smulkmenų
– visko, ko prireiks fronte. Drąsindami save, prieš mūšius jie
gerdavo denatūratą, politūrą. Turguje vyko prekyba iš po skverno,
jame rasdavo pamestinukų – Halė buvo ir savotiškas gyvybės
langelis“, – pasakojo G.Kulikauskas.
Halės turgaus veiklai apžvelgti Antrojo pasaulinio karo metais
skirta mažiau vietos, nes istorikai nerado šaltinių, todėl šis
skyrius, anot L.Kulikauskienės, nuobodžiausias.
A.Bumblauskas padarė ilgą ekskursą į praeitį, kai istorijos
knygose būdavo aprašomi valdovų karo žygiai – gali suprasti, kad
lietuviai gimė su šarvais.
„Tokią istoriją metas užmiršti. Žmonės
gyveno ne valdovų žygiais, o turgumi“, – sakė A.Bumblauskas ir
pažėrė knygos autoriams komplimentų. O labiausiai jį nustebino
įdomiai apie sovietmečio turgų L.Kulikauskienės parašyti skyriai,
kurie nėra labiausiai intriguojantys.
„Mes neturime Vilniaus istorijos vienoje knygoje, mielieji. Ši
knyga – tai priartėjimas Vilniaus istorijos link“, – mano A.Bymblauskas.
Kaip sakė A.Ambrulevičiūtė, Halės statybų bylose buvo itin
sunku atsekti, kiek miestas skyrė pinigų turgavietės statyboms.
Turgavietės architektas – Vaclovas Michnevičius, kurio gyvenimo
istorija – įdomi, kaip ir turgavietės. Pagal jo projektą pastatyta
Žvėryno bažnyčia, infekcinė ligoninė, Lenkų teatras (dabar – Rusų
dramos teatras).
Kas ieškant istorijos šaltinių knygos autoriams buvo
įdomiausia? A.Ambrulevičiūtei drauge su M.Skerniškiu buvo
įdomiausia tyrinėti turgavietės statybos darbų brėžinius. Juose
atrado pažymėtą net viešojo tualeto vietą.
„Dar įdomu, kad nustatėme Halės gimtadienį. Halės turgus buvo
atidarytas 1906 metų birželio 1 dieną“, – sakė istorikė.
„Leidomės į avantiūrą, nežinodami Halės gimtadienio. Su
palengvėjimu atsikvėpėme, kai Marius su Aelita šaltiniuose surado
tą datą, – prisiminė G.Kulikauskas. – Man įdomiausia buvo tai, kad
turgaus prekeiviams, per Pirmąjį pasaulinį karą įmaišius į duoną
sėlenų, grėsė bauda, o dabar duona su sėlenomis – prabanga“.
L.Kulikauskienei šioje „avantiūroje“ įdomiausia buvo Halės
prekeivių sąrašas – su vardais, pavardėmis, gyvenamąja vieta.
„Vienas žmogus Halėje prekiavo nuo 1919 metų iki 1939-ųjų. Tai –
kaip senas mano pažįstamas“, – šmaikštavo L. Kulikauskienė.
Per Antrąjį pasaulinį karą nemažai pastatų aplinkui turgavietę
buvo subomdarduota. Bet Halė išliko. Buvo padaryta (neoficiali)
išvada, kad Halę kažkas saugo. Galbūt apvaizda.