Vaikščiodamas Mevliutas svajodavo, o mečečių sienos, griūvantys mediniai pastatai ir kapinės primindavo, kad žemėje yra kitas, slaptas, pasaulis.

Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, 2006 m. Nobelio premijos laureatas, savo kūryboje gebantis supinti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 60 kalbų.

Romanas „Tos keistos mano mintys“ – tai nuolat kintančio Stambulo istorija paprasto žmogaus akimis. Šis žmogus – tradicinio turkų gėrimo bozos pardavėjas Mevliutas, vaikystėje atkeliavęs į miestą drauge su tėvu. Vakarais jis vaikšto po Stambulo gatves apniktas keistų minčių ir, kaip jo tėvas kadaise, prekiauja boza. Atrodo, kad laimė tyliam, kukliam ir mąsliam pardavėjui nesišypso.

O meilė? Jaunystėje išvydęs nepaprasto grožio merginą, jis trejus metus rašo jai meilės laiškus ir galiausiai ryžtasi mylimąją pagrobti, tačiau paaiškėja, kad nuo įniršusio tėvo sprunka ne su ja...

Ar galima vesti per klaidą ir vis tiek būti laimingam? Ar galima visą amžių būti ištikimam tradicijai, kuriai vis mažiau lieka vietos besikeičiančiame metropolyje? Ar galima gyventi mieste, kurio nesupranti, ir vis tiek jį mylėti?

Orhanas Pamukas vėl stato paminklą mylimiausiam Stambului: nenumaldomai modernėjančio didmiesčio, klaidžių jo gatvių vaizdai, prekeivių šūksniai, paprastų žmonių svajonės ir likimai susipina romane, kurį galima pavadinti ir šeimos saga, ir liūdnu, poetišku, bet tiksliu miesto portretu.

Orhan Pamuk. Tos keistos mano mintys. Iš turkų kalbos vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 651 p. Dailininkė Ilona Kukenytė

[[ge:lrytas:lrytas:492300]]

„Tos keistos mano mintys“ – pats „stambuliškiausias“ Orhano Pamuko romanas