Į knygų mugę atvykstanti žydų rašytoja atskleidė jos gyvenimą pakeitusį šiurpų įvykį

Į Vilnių atvykstančiai vienai populiariausių Izraelio rašytojų Zeruyai Shalev ilgus metus autobusai kėlė siaubą. Mat prieš 14 metų ji Jeruzalėje nukentėjo nuo savižudžio susprogdinto autobuso skeveldrų.  

Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Z.Shalev (kairėje) su režisiere M.Shrader filmo pagal „Meilės gyvenimą“ kūrimo metu.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Z.Shalev (kairėje) su režisiere M.Shrader filmo pagal „Meilės gyvenimą“ kūrimo metu.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Izraelio rašytoja Z.Shalev – viena labiausiai pasaulyje pripažintų  Vilniaus knygų mugės viešnių.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Lietuvos rytas“

Feb 21, 2018, 10:32 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:53 PM

„Kai pamatau autobusą, mane net ir šiandien surakina baimė, o didesnis  triukšmas galvoje sukelia sprogimą. Išeidama iš namų visada pagalvoju, kad galbūt negrįšiu. Bet niekada nenorėjau palikti Jeruzalės vien todėl, kad tai pavojingas miestas. Juk bet kuriam žmogui kas nors gali atsitikti bet kuriame  pasaulio taške. Jei tai bus ne bomba, tai kas nors kita“, – kalbėjo Z.Shalev. 

Vieną sausio rytą prieš 14 metų ji nuvedė savo vaikus į mokyklą ir buvo pakeliui namo. Netoli jos mėgstamos kavinės „Cafe de Paris“ sustojo autobusas. Nugriaudėjo galingas sprogimas. Šioje savižudžio palestiniečio sukeltoje katastrofoje žuvo 11 taikių Jeruzalės gyventojų. Z.Shalev, galima sakyti, pasisekė. Ji buvo tik sužeista, bet taip smarkiai, kad žaizdas gydėsi keturis mėnesius. 

57 metų rašytoja ketvirtadienį prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje pristatys ne naujausią savo knygą „Skausmas“, kurioje po daugybės metų aprašė skaudžius ano sausio ryto įvykius. 

Lietuviams viena labiausiai pasaulyje pripažintų mugės viešnių pasakos apie intymų, įvairių meilės atspalvių ir atvirų sekso scenų kupiną romaną „Meilės gyvenimas“ (išleido „Sofoklis“, vertė O.Lempert), parašytą prieš keliolika metų, išverstą į 24 kalbas ir įtrauktą į įvairius geriausių kūrinių sąrašus.

Apie ką gi ši knyga? Apie jauną ištekėjusią moterį Jaarą ir daug vyresnį vyrą Arję. Kai Jaara sutinka Arję, tėvo jaunystės draugą, ją patraukia ne tik jo išvaizda. Dėl paslaptingojo vyro Jaara palieka ją dievinantį sutuoktinį. Tačiau šis meilės romanas netrukus tampa pražūtinga kančia, kai Jaara suvokia, kad Arjės bruožai ne tiek patrauklūs, kiek atgrasūs.   

– Esate populiari ir kviečiama į daugybę šalių ir renginių. Visur tikrai  nespėjate. Kodėl apsilankymu nusprendėte pagerbti Vilniaus knygų mugę?  – paklausiau Z.Shalev.

– Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale ir garsėjo kaip svarbus žydų kultūros centras. Be to, Lietuva man asmeniškai yra ypatinga šalis – joje gimė mano senelis iš tėvo pusės. Tad galima sakyti, kad mano gyslomis teka ir lietuviškas kraujas.

 – Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis viena karščiausių temų – seksualinis priekabiavimas. Kaip jūs vertinate JAV kilusį judėjimą #metoo, kuris sparčiai sklinda per pasaulį?

– Manyčiau, kad #metoo – ne tik populiarus judėjimas, bet ir tam tikra  revoliucija. O juk revoliucijoms būdingas neteisinis persekiojimas. Tačiau  judėjimas padeda atskleisti tamsiąją visuomenės pusę – tai, mano manymu, yra labai gerai. Izraelyje pastaruoju metu taip pat kilo daugybė ginčų šia tema. 

Tikiuosi, šis judėjimas ne tik sukurs saugesnį pasaulį moterims, bet ir paskatins atsigręžti į kitus tamsius visuomenės kampus, pavyzdžiui, į siaubingą elgesį su gyvūnais ir žiaurumą mėsos pramonėje. 

 – Jūsų romanasMeilės gyvenimas“ atveria plačią vyro ir moters santykių įvairovę. Tiksliau tariant, jaunos ištekėjusios moters ir daug vyresnio vyro. Kaip jūs pato pristatytumėte šį intymų romaną, jei lietuvių skaitytojas paklaustų, kodėl aš turėčiau jį skaityti?

– Moterims pasakyčiau, kad knyga gali prabilti taip, kaip ji prabilo Jaarai, romano personažei. Galima sakyti, kad visame pasaulyje yra milijonai moterų, kurios galėtų susitapatinti su Jaaros vidinėmis kovomis ir konfliktais, susijusiais su jos meilės gyvenimu ir ją tam tikra prasme „išlaisvinusiais“. 

Šioje knygoje galima pajusti ir #metoo judėjimo aromatą, nes personažė yra itin aktyvi. Nors romanas pasirodė prieš keliolika metų, kai panašiais judėjimais dar nekvepėjo.

Na, o vyrams pasakyčiau: „Daug knygą perskaičiusių vyrų man teigė, kad  jie labai daug sužinojo apie moters sielą.“

 – „Tavo problema ta, kad tu neskiri savo gyvenimo apskritai nuo savo  meilės gyvenimo, o juk tarp jų stovi siena“, – romane ištarė Jaara. Ar  galima teigti, kad jūs nusprendėte parašyti šią knygą, kad išsiaiškintumėte, kas toji meilė apskritai yra ir kaip skirtingai ją suvokia vyrai ir moterys?

– Na, meilė ir santykiai mane visada žavėjo. Net vaikystėje jaučiausi lyg šnipė, kuri stengiasi išsiaiškinti, kas vyksta mano draugų ir mano pačios namuose. Visada turėjau daugiau klausimų nei atsakymų. 

Kai pradėjau rašyti „Meilės gyvenimą“, tie klausimai staiga įgijo veidus, kūnus, vardus. Jie virto istorija pie apsėdimą, pažeminimą, brendimą. Nė  neįsivaizdavau, kad tiek daug skaitytojų mano istorijoje atras tai, ką jie patys patyrė ir išgyveno. Tai buvo didžiulė staigmena.

 – Viename interviu sakėte, kad mes, vyrai ir moterys, emociškai nedaug tepasikeitėme nuo biblinių laikų. Iš tiesų?

– Kai skaitome Bibliją, ypač Senąjį Testamentą, susiduriame su tomis pačiomis emocijomis, su tomis pačiomis aistromis kaip ir mūsų. Meilė, pavydas tarp brolių, vaikų ilgesys, godumas, ištikimybė ir išdavystė yra lygiai tokie patys. Būtent todėl Biblija mums iki šiol suprantama. Būtent todėl iš jos semiamės išminties ir paguodos.

 – Į lietuvių kalbą kol kas išversta tik viena jūsų knyga – „Meilės  gyvenimas“. Ar ir kituose savo romanuose narpliojate meilės gyvenimą?

– Taip, kitos mano knygos taip pat apie meilę, apie gyvenimą, apie šeimas. Jose žvelgdama į išorinį gyvenimą tyrinėju vidinį pasaulį. Jų stilius sodrus ir įtemptas. Aš visada daug dėmesio skiriu ritmui, nes rašyti pradėjau nuo eilėraščių. 

 – 2004-aisiais jūs buvote sužeista, kai palestinietis susisprogdino  autobuse. Žaizdas gydėtės keturis mėnesius. Kaip jūs atsimenate tą baisų įvykį? Ar jis kaip nors paveikė jūsų gyvenimą ir kūrybą?

– Aprašyti šį liūdną įvykį išdrįsau tik praėjus daugiau nei dešimčiai metų. Jį prisiminiau savo paskutinėje knygoje „Skausmas“. Būten tiek laiko man prireikė, kad suvokčiau tą įvykį ir parinkčiau tinkamus žodžius. Bet taip yra su visais svarbiais mano gyvenimo įvykiais. Ilgai užtrunka, kol juos suvirškini.

 – „Jis laimingas, nes nusprendė būti laimingas“, – tokiais žodžiais Arjė apibūdina Jaaros tėvą. Kas apskritai yra toji laimė? Ar ji priklauso nuo mūsų sprendimų? Jei šiuo požiūriu kalbėtume apie jūsų gyvenimą ir jūsų meilės gyvenimą, ar pavadintumėte save laiminga?

– „Laimė“ yra liūdnas žodis. Jis liūdnas, nes jeigu sieksi būti laimingas, tau tikrai nepasiseks, be to, atrodysi apgailėtinai. Įvairios pastangos, ypač susijusios su tam tikra sąmonės būsena, dažniausiai baigiasi pralaimėjimu ir nusivylimu. Jei aš būčiau laiminga, tikrai nebūčiau rašytoja.

Susitikimai su Zeruya Shalev:

Vasario 24 d. (šeštadienį) 12 val. konf. salė 5.1 Zeruyos Shalev knygos „Meilės gyvenimas“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Mindaugas Kvietkauskas (“Sofoklis“).

Vasario 24 d. (šeštadienį) 13 val. Zeruya Shalev bendraus su skaitytojais ir dalins autografus prie stendo 5.B02.

Visą Vilniaus knygų mugės programą galima rasti štai čia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.