Londono knygų mugės išskirtinumas
Kultūros viceministrė, pasiruošimo Londono knygų mugei darbo grupės pirmininkė Gintautė Žemaitytė pabrėžė, kad Lietuvos dalyvavimas šių metų Londono knygų mugėje yra ypač svarbus ne tik literatūrai, bet ir šalies reprezentavimui apskritai: „Džiugu, kad pasiruošimą šiam projektui lydi ir didelis britų žiniasklaidos susidomėjimas Lietuva kultūriniu, politiniu, istoriniu aspektu.
Tikimės, kad pavyks išlaikyti tęstinumą“, – pastebėjo G. Žemaitytė. „Esame įdomūs britams kaip regionas, labai svarbu, kad radome būdų prisistatyti kartu su latviais ir estais, nors visos šalys ir yra labai savitos“, – teigė kultūros viceministrė.
Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė pristatė Londono knygų mugės specifiką: tai yra visų pirma verslo kontaktų, profesionalų mugė, industrijos atstovų susitikimo vieta.
„Britų Tarybos kartu su partneriais rengiamoje „Market Focus“ programoje kasmet dalyvauja 12 rašytojų. Kadangi šiemet šioje programoje dalyvauja trys šalys, kiekviena pristato po keturis rašytojus, kurių vienas skelbiamas Dienos autoriumi.
Mugės organizatoriai pabrėžia, kad literatūrinės programos renginiai yra galimybė autoriams surasti leidėjus, todėl knygų pristatymai mugėje nėra akcentas“, – Londono knygų mugės formatą pristatė A. Žilinskienė.
Lietuvos Dienos autorė – viena labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė; taip pat Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.
35 renginiai
Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė, Lietuvos pasirengimo dalyvauti Londono knygų mugės programoje „Baltic Countries Market Focus“ projekto vadovė Rūta Nanartavičiūtė pristatė svarbiausius kultūrinės programos akcentus: „Pačioje Londono knygų mugėje ir kitose erdvėse mieste įvyks net 35 renginiai, kurie sudaro profesionaliąją ir kultūrinę mugės programą. Kultūrinė programa pagrįsta teminėmis diskusijomis su 12 Baltijos šalių autoriais, kuriuose dalyvauja ir britų rašytojai, žurnalistai.“
R. Nanartavičiūtė išskyrė balandžio 9-osios renginį Britų bibliotekoje („Būti baltais: įtakų kryžkelėse“), kuriame dalyvaus visų trijų šalių Dienos autoriai K. Sabaliauskaitė, Nora Ikstena (Latvija) ir Mihkelis Muttas (Estija). Tą pačią dieną įvyks ir tarptautinio iliustruotojų mainų projekto „Pop-Up kūrėjai“ pristatymas ir parodos atidarymas. Paskutinę mugės dieną, balandžio 12-ąją,
Poezijos bibliotekoje Southbank centre vyks poezijos renginys iš serijos „Pasaulio poetai“, kuriame dalyvaus Tomas Venclova, Karlis Vendrinš (Latvija) ir Maarja Kangro (Estija); tą pačią dieną „Istorijos vaikų“ tema diskutuos Alvydas Šlepikas ir Nora Ikstena (Latvija), balandžio 13-ąją Undinė Radzevičiūtė kalbėsis su britų žurnaliste ir rašytoja Erica Wagner ir pasakos apie savo literatūrinius pasaulius (JK).
Šalia pagrindinės Londono knygų mugės programos vyks ir poezijos renginiai, kuriuose dalyvaus poetai Marius Burokas, Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, poetas ir vertėjas Rimas Uzgiris.
Lietuviškąją programą Londone papuoš ir išskirtinis renginys su Jonu Meku: balandžio 10 d. „PekhamPlex“ avangardo legenda kalbėsis su „Serpentine“ galerijos meno vadovu Hansu Ulrichu Obristu, taip pat vyks filmo „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ peržiūra, J. Mekas pasirašinės knygą „Conversations with Film Makers“ (leidykla „Spector Books“).
Lietuvos literatūros pristatymas nesibaigia su Londono knygų muge: įvairiuose literatūros festivaliuose, kituose renginiuose šiemet dalyvauja Sigitas Parulskis, Tomas Vaiseta, Gabija Grušaitė, Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė, Tomas Dirgėla, garsusis „Hay“ festivalis jau skelbia rašytojos Rūtos Šepetys dalyvavimą savo programoje.
Leidybos ekspertė, darbo grupės narė Aida Vida Dobkevičiūtė pasidalijo leidėjų lūkesčiais tarptautinėje Londono knygų mugėje: nacionaliniame Lietuvos stende dirbs 12 Lietuvos leidyklų, jų pristatomų knygų ir autorių įvairovė – itin didelė.
Profesionalų programoje Baltijos šalių leidėjai diskutuos apie regiono leidybos industrijos panašumus ir skirtumus, taip pat pristatys skaitymo skatinimo programas, edukacinės literatūros leidybą; knygų spausdinimo industrijos atstovai iš Baltijos šalių aptars naujausius srities pokyčius ir veiklos vystymo metodus.
19 naujų Lietuvos autorių knygų
Pasak R. Nanartavičiūtės, pasiruošimas šių metų Londono knygų mugei turėjo didelės reikšmės naujiems knygų leidimams anglų kalba – ir dėl specialiai rengiamų britų leidėjų vizitų į Lietuvą, ir dėl reto leidyklų suinteresuotumo, susijusio būtent su papildomomis „Market Focus“ programos galimybėmis.
„Leidyklos parengė ir specialias Baltijos šalių literatūros serijas: „Parthian“ leidykla pristato „Naujosios Baltijos poezijos antologiją“, Aušros Kaziliūnaitės ir Mariaus Buroko rinktines. Didžiąją dalį poezijos išvertė Rimas Uzgiris, kaip ir „Bloodaxe Books“ išleistą Gintaro Grajausko poezijos rinktinę ar leidyklos „Midsummer Night‘s Press“ pristatytą Ilzės Butkutės knygą „Karavano lopšinės“.
Leidykla „Peter Owen Publishers“ rengia „World Series Baltics“ knygų seriją, kurioje jau šį balandį pasirodys Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ (vertė Karla Gruodis). Skaitytojų ir recenzentų dėmesio jau sulaukė Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ angliškas leidimas („Thames & Hudson“).
„Vagabond Voices“ išleido Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarus“ (vertė Jayde‘as Willas) ir Antano Škėmos „Baltą drobulę“ (vertė Karla Gruodis). Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pašnekesių knyga „Nelyginant Šiaurė magnetą“ („Boydell & Brewer“) jau sulaukė išsamių recenzijų britų dienraščiuose. Birželį anglakalbius skaitytojais pasieks ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Peirene Press“, vertė Delija Valiukėnas).
Leidykla „Noir Press“ nuosekliai publikuoja šiuolaikinių Lietuvos autorių kūrybą: jau išėjo Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“ (vertė Yisraelis Elliotas Cohenas), Renatos Šerelytės „Vardas tamsoje“ (vertė Marija Marcinkutė), Rasos Aškinytės „Lengviausias“ (vertė Jūra Avižienis), Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ (vertė M. Marcinkutė), birželį pasirodys Jaroslavo Melniko romanas „Pasaulio pabaiga“ (vertėja M. Marcinkutė). 2019 m. leidykla „Oneworld“ pristatys Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“ (verčia Romas Kinka).
Šalies įvaizdis per literatūrą
Londono knygų mugėje dalyvausiantys autoriai pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kokią Lietuvą pristatome anglakalbiam pasauliui per savo literatūrą.
Lietuvos Dienos autorės Londono knygų mugėje Kristinos Sabaliauskaitės manymu, Lietuvos (ar bet kurios kitos šalies) įvaizdį ar užsienyje įsivyraujančius stereotipus pirmiausia ir kuria kultūra: menas, muzika, literatūra.
„Jei tas kultūrinis prekės ženklas yra ryškus, tuomet ir kokie nors pavieniai emigrantų ar turistų paikiojimai, dėl kurių aprašymų užsienio žiniasklaidoje taip išgyvename, ne taip pastebimi. Jei to kultūrinio įvaizdžio nėra – tai tuomet matomi, deja, tik jie.
Jau daugelį metų viešai kalbu apie tai, jog investuoti reikia būtent į Lietuvos aukštosios kultūros sklaidą. Viena gera, sėkmės užsienyje sulaukusi knyga, filmas, spektaklis, muzikos atlikėjas gali apie šalį papasakoti daugiau (o kartais ir sukelti visą susidomėjimo šalimi vajų) negu momentinės sportininkų pergalės ar reklaminės kampanijos“, – teigė Londone gyvenanti rašytoja.
K. Sabaliauskaitė pastebėjo, kad britai, lankęsi Lietuvoje, šalį dažniausiai mini geru žodžiu, bet visiems likusiems Lietuva tiesiog tėra terra incognita, apie kurią žinoma, kad tai viena iš Baltijos šalių, išsivadavusi devyniasdešimtaisiais iš Sovietų Sąjungos: „Juk iki šiol Britanijoje beveik nebuvo išverstos iš lietuvių kalbos literatūros, tad ir jokio literatūrinio matomumo nebūta.
Tikėkimės, situaciją Londono knygų mugės proga pasirodysiantys vertimai šiek tiek pakeis į gerąją pusę. Paprastai vienos knygos sėkmė užsienyje tampa ledlaužiu, leidėjai noriau imasi leisti tos šalies literatūrą.
Juolab manau, kad turime tikrai daug ką įdomaus papasakoti, nes daugybė Europos kultūrinių asmenybių arba jų protėvių yra kilę iš Lietuvos. Galime papasakoti nemažai įdomaus iš savo sudėtingos istorinės patirties. O kaip norime, kad mus užsienis matytų, tai, manyčiau, kiekvienas kūrėjas turi savo viziją. Aš laikausi nuomonės, kad svarbiausia – būti, o ne atrodyti.“
Poetė Aušra Kaziliūnaitė praėjusią vasarą JK vykusių „Baltijos moterų rašytojų turo“ renginių metu jau turėjo progos įsitikinti, kad poezija britams yra įdomi.
„Mąsčiau, koks su mūsų poezija gali būti santykis žmogaus, kuris nieko nežino apie Lietuvą arba turi tik klišių, stereotipų rinkinį. Manau, kad reikėtų pamiršti mažos šalies kompleksus: savo rašymu neprivalome šių klišių nei paneigti, nei patvirtinti.
Pasirinkimas prisistatyti per poeziją – subtilus, protingas ir nesivaikantis praeinančių madų, kurios galbūt tik įtvirtina mažos šalies kompleksus“, – svarstė A. Kaziliūnaitė. Jos manymu, tą neišvengiamą faktą, kad esame maža šalis su mažai versta literatūra, turėtume priimti ir pristatyti ne kaip trūkumą, o kaip privalumą.
Literatūros vertimo nuotykiai ir iššūkiai
Viena iš Londono knygų mugės autorių Undinė Radzevičiūtė jau turi nemažai darbo su vertėjais patirties – jos romanas „Žuvys ir drakonai“ jau prašneko vokiškai, lenkiškai, bulgariškai, itališkai, latviškai, estiškai, vengriškai ir ispaniškai. Vertėjas Romas Kinka yra parengęs ir vertimą į anglų kalbą.
„Kalbant apie vertimus, rašytojas susiduria su komplikuota situacija: jis norėtų eiti į priekį, o vertimai jį grąžina trimis knygomis atgal. Kad parašytum naują knygą, senas reikėtų užmiršti. Dabar turiu galvoje laikyti keturias nuolat aktyvias knygas – tą, kurią norėčiau parašyti, ir tris kitas, kurias vertėjai bando versti“, – dalijosi mintimis rašytoja.
U. Radzevičiūtė pastebėjo, kad būtent darbas su vertėjais ją privertė susidurti su kultūriniais skirtumais – pavyzdžiui, autorei miesto slengas yra Vilniaus miesto slengas. Kas jis yra vertėjui į vokiečių kalbą Corneliusui Helliui, Romui Kinkai ar kitam vertėjui, kokius miestus jiems turėti omenyje?
Rašytoja taip pat pripažino, kad vertėjai gali būti įdėmesni už autorius: pavyzdžiui, latvė Dacė Meierė pastebėjo ne tik netikslius ispaniškus žodžius romano tekste, bet ir tai, kad mėnulis negali prislinkti prie Televizijos bokšto iš dešinės, jis gali pasirodyti tik iš kairės.
Alvydas Šlepikas linkęs labiau pasitikėti profesionalių vertėjų darbu („Mano vardas – Marytė“ jau išverstas į vokiečių, olandų, baltarusių, ukrainiečių, estų, latvių, lenkų ir anglų kalbas). Tiesa, ir jam teko susidurti su vertėjos abejone, ar tikrai knygos herojus vaikas gali nusviesti granatą 30 metrų.
Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ vertėja Karla Gruodis didžiausiu savo kūrybiniu iššūkiu laiko būtent „Baltos drobulės“ vertimą. „Tai – sudėtingas veikalas. Jutau vidinę įtampą dėl didžiulės atsakomybės, juolab kad tai – pirmasis mano verstas romanas. Norėjau perteikti hibridišką kalbą, intertekstualumą, kovojau dėl to, kad tekste liktų lietuviški žodžiai.
Kita vertus, giliai ir stipriai jutau šį veikalą, nes mano šeimoje iki šiol taip kalbamės, kokia kalba parašytas Škėmos romanas“, – pastebėjo Kanadoje gimusi K. Gruodis. S. Parulskio romano vertimas jai sekėsi gana sklandžiai ir lengvai: „Stresą kėlė tik kontroversiška romano tema, bet aš nuo pat pradžių labai tikėjau šiuo kūriniu“, – teigė vertėja.
Poezijos vertėjas Rimas Uzgiris mano, kad šiuolaikinės anglakalbės poetinės kūrybos kontekste lietuviai gali atrodyti egzotiški, nepažįstami. Kita vertus, kiekvieno autoriaus kūryboje galima atrasti šiek tiek panašumų į pasaulinės poezijos tendencijas – tai, vertėjo manymu, gali padėti juos pristatant. „Poezija vis tiek yra nišinis „reikalas“: yra daug norinčių ją rašyti ir abejoju, ar yra labai daug skaitytojų, kurie patys nerašo ar nenorėtų to daryti“, – svarstė vertėjas.
Leidykloje „Thames & Hudson” jau išėjusios knygos „Laimė yra lapė“ autorės Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė taip pat susidūrė tiek su vertimo, tiek su iliustracijų adaptavimo kitose šalyse kuriozais. Pavyzdžiui, minėta knyga britų rinkoje tapo „Fox on the Swing“ (Lapė ant sūpuoklių). „Kai išdrįsau Londone paklausti leidyklos atstovų, kodėl jie pakeitė pavadinimą, teatsakė „It‘s confusing“ („tai trikdo, painioja“)“, – stebėjosi autorė.
Beje, kitai jos knygai „Drambliai ėjo į svečius“ dar labiau „pasisekė“ Rusijoje – ten vertėjai jos tekstą ėmė ir sueiliavo. Leidyklų sprendimai keisti knygų viršelius nemaloniai nustebina ir iliustruotoją Aušrą Kiudulaitę. „Bet mes viena kitai pasiguodžiame ir lengviau pakeliame tuos smūgius, ypač kai savo akimis pamatėme, kiek, pavyzdžiui, leidykloje „Thames & Hudson” prie mūsų knygos dirbo žmonių“, – juokėsi dailininkė.
