Pereiti į turinį

Juozas Erlickas pirmąsyk atsidūrė taip toli nuo namų: su Aliaksandru apgėrė Astravo reikalus

Buvau Baltarusijoj. Pirmąsyk taip toli nuo namų. Taip keista...
Juozas Erlickas.
Daugiau nuotraukų (1)
Aišku, visados traukė tolumos... Tik niekados nežinojau, kur eiti. Būdamas sveikesnis, eidavau pas daktarus. Dabar, kai nebėr sveikatos – ko ten valkiotis?
Todėl ir užsukau Baltarusijon.
– Kažin, ar Astravas sprogs vos įjungus, ar vėliau? – smalsauju.
– A kas jums rūp! – juokiasi Aliaksandras, katilinės užkurys.
– Man rūp, – sakau. – Sąnarius suka, širdį spaudžia... Leist pinigus vaistams, ar nebe?..
– Tu jodo išgerk, – siūlo jis. – Brandintas ąžuolo statinėse. Verygos užsakymu. Specialiai Lietuvai.
– Nemėgstu aš to jodo! – raukaus. – Taip pat ir kalio, vario, seleno, molibdeno...
– Ir man geriau krūminė, – pritaria jis.
Pasėmęs kaušą, mūkteli pusę.
– Tai nejaugi nesprogs? – traukiuos.
– Tik po Kalėdų.
– Geriau būtų prieš, – dūsauju. – Nebereiktų po krautuves maltis, dovanų ieškot.
Norėtum!.. Geros kaimynystės su baltarusiais nepalaikom, tai ko aniems žiūrėti, kaip mums geriau.
Lyg atspėjęs mintis, Aliaksandras rėžia:
– O jūs, ponai eurolietuviai, ar dažnai paisot mūsų nuomonės? Kieksyk prašėm, kad gerovė nebūtų kuriama arčiau kaip 50 km nuo Baltarusijos sienos. O jūs ką padarėt? Ėmėt kurti ją būtent Vilniuj. Kodėl ne Akmenėj? Ne Skuode? Kas galėtų paneigti, kad Briuselyje nepasirašyti slaptieji protokolai?
– Sąmokslo teorijos, – purtau galvą. – Viskas paprasčiau: rajonuose gerovės neįmanoma sukurt. Neprasikuria.
Bet jis tik labiau karščiuojasi:
– O koks yra gerovės skilimo pusperiodis? O kaip ją perdirbt? Ar gerovė paliečia tik paviršinius ar ir gruntinius smegenų sluoksnius? Kas atsakys?
Tyliu. Nuo mūsų tai irgi slepiama.
– Pagaliau ar valstiečiai išvis gali suvaldyt tokį monstrą kaip gerovės valstybė? – kelia balsą anas. – Čia gi proto reik.
Skėsčioju ausim.
O jis, kiek aprimęs, taip taria:
– Jeigu jūs įsipareigosit nebekurt gerovės valstybės, tada mes pažadėsim neužkurt Astravo galybės.
Nudžiugęs prisiekiu pakalbėt su gerovės pūtėjais ir Konstitucijos aiškintojais....
Ir nedelsdamas paraginu arklius. Į Vilnių!
Atsigręžęs į kaminus galvoju: maža vilties, kad mūsiškiai liausis pūsti gerovę.
Kam čia rūpi, kad būtų gerai.
Rogėms linguojant svajoju: praėjus šimtmečiui po Astravo, Punios šilas susilies su Labanoru, Labanoras su Žaliąja, Žalioji su kitom giriom...
Tas tai į gera būtų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.