Metų pradžioje – pagarba poetui
Vidurdienį prie skulptoriaus Petro Deltuvos paminklo K.Donelaičiui klaipėdiečiai vėl prisiminė Rytprūsiuose, nuošaliame Tolminkiemio bažnytkaimyje, gyvenusį ir dirbusį švietėją kunigą, kurio parašyta poema „Metai“ buvo pamiršta, bet vėliau išskleidė sparnus ir tapo nemirtingu lietuviškos poezijos šedevru.
„Karaliaučiuje išsimokslinęs K.Donelaitis galėjo eiliuoti vokiškai, bet jam lietuviškai kalbėję parapijiečiai, jų rūpesčiai ir vargai. Jau tais laikais jis geriau nei kiti suprato, jog tautos gyvastis slypi gimtojoje kalboje“, – pastebėjo iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Reinholdas Moras.
Prie paminklo Tolminkiemio dainiui, kurio papėdėje šią žiemą pražydo našlaitės, vietiniai literatai, Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai pakiliai deklamavo į daugelį pasaulio kalbų išverstos K.Donelaičio poemos „Metai“ hegzametrus.
Ne vienas kalbėtojas pažymėjo, jog K.Donelaičio vardas ir dabar skamba kaip varpas, kurio dūžiai, vienija lietuvius, kad ir kur juos būtų nubloškęs likimas.
Visos tautos dainius ir genijus
Renginį vedusi Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovė Nijolė Kepenienė pasidžiaugė, kad vėsoki orai žmonių neatbaidė pirmąją Naujųjų metų dieną vėl susirinkus K.Donelaičio skvere pagerbti tautos dainių ir genijų.
„K.Donelaičio gyvenimas ir darbai mums primena pačias brangiausias vertybes – gimtąją kalbą, raštą, meilę tėvynei. Nuo jų nusigręžusios tautos pasmerktos pražūčiai“, – susirinkusius ir šiais laikais nepamiršti poeto priesakų paragino N.Kepenienė.
Klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas, kurio paveikslas „K.Donelaitis ir būrai“ puošia Tolminkiemio (dabar Čystyje Prūdai Kaliningrado srityje) bažnyčioje įkurtą „Metų“ autoriaus memorialinį muziejų, apgailestavo, kad lietuviai pastaruoju metu ten – retoki svečiai.
Pasidžiaugta, kad derybose su Kaliningrado srities valdžia lietuviams pagaliau pavyko atrasti bendrą kalbą – pernai pradėta rekonstruoti K.Donelaičio memorialą.
Tolminkiemio šventovė atgis
Projekte numatytų lėšų turėtų užtekti, kad būtų sutvarkyti Tolminkiemio bažnyčios šventorius, fasadai, vidaus patalpos, laiptinė, varpinės bokštas, iš kurio atsiveria vaizdai į senąją Romintos girią, laukus ir senąją gyvenvietę.
Numatyta atnaujinti dar sovietmečiu įrengtą K.Donelaičio gyvenimą bei jo darbus Tolminkiemyje primenančią senąją ekspoziciją bažnyčioje. Požeminių patalpų, kuriose palaidotas poetas, regis, tvarkyti nereikės.
Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai, jau gali lankytis ir Kaliningrado srityje, ir Sankt Peterburge, nemokamai įgiję trumpalaikes elektronines Rusijos vizas. Tam tikri apribojimai, kaip ir anksčiau, taikomi tik į Baltijsko uostą vykstantiems užsienio turistams.
„Pasienio kontrolės postai atsivėrė plačiau, tačiau to neužtenka. Tik nuo mūsų visų pastangų ir supratingumo priklausys, ar keliai į Tolminkiemį neužžels, ar tautos šventovę, kurioje ilsisi „Metų“ kūrėjo palaikai, prisimins jaunimas“, – nerimavo E.Malinauskas.
Stačiatikiams prireikė senų bažnyčių
K.Donelaičio darbų ir raštų svarbą šiandienos gyvenimui prie jo paminklo akcentavo ilgametė Seimo narė socialdemokratė Irena Šiaulienė. Poeto gimtadienio iškilmėse dalyvo dar vienas klaipėdietis parlamentaras Naglis Puteikis su savo žmona politike Nika Puteikiene.
Tolminkiemio dainiui nusilenkė pirmasis Klaipėdos miesto tarybos vadovas Vytautas Čepas, buvę merai Benediktas Petrauskas, Jurgis Aušra, Rimantas Taraškevičius. Trečiąjai kadencijai išrinktas dabartinis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas iškilmėse nepasirodė - atostogauja.
Geru žodžiu paminėti Rytprūsių kultūros paveldui neabejingi kaliningradiečiai. Ypač tie, kurie nepritarė Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchų užmojams perimti į savo rankas visus šiame krašte išlikusius senuosius evangelikų maldos namus, taip pat ir Tolminkiemio bažnyčią.
„Tokio likimo išvengė tik geradarių lėšomis atstatyta Karaliaučiaus katedra, nes šalia jos palaidotas pasaulinio garso filosofas Immanuelis Kantas, ir K.Donelaičio žingsnius menanti Tolminkiemio bažnyčia“, – kovą dėl istorinių pastatų prisiminė buvęs kultūros atašė Kaliningrade, rašytojas ir dramaturgas Arvydas Juozaitis.
Klaipėdiečiai rengiasi ginti medžius
Šimtametėmis liepomis apaugusiame, Tolminkiemio kraštovaizdį šiek tiek primenančiame K.Donelaičio skvere sklandė pakili nuotaika – žmonės maloniai bendravo, sveikino vienas kitą su Naujaisiais metais, fotografavosi prie paminklo su draugais ir artimaisiais.
Neišvengta ir kandžių pastabų – visuomeninkai, tarp kurių buvo K.Donelaičio kultūros draugijos narių, gana skeptiškai vertino Klaipėdos savivaldybės sumanytą projektą, rekonstruojant nuo sovietmečio netvarkomą skverą, plynai iškirsti kone visus čia augančius senuosius medžius.
Šimtamečių liepų kirtėjams nebus lengva vykdyti savivaldybės užsakymą. Patriotiškai nusiteikę klaipėdiečiai pasirengę organizuoti protesto akcijas, krūtine ginti žaliąją oazę – patį seniausią uostamiesčio parką.
Visuomenininkai stebėjosi, kad mieste, kur žiemą vyksta grandioziniai Šviesų festivaliai, K.Donelaičio paminklas net per šventes vis dar skendi aklinoje tamsoje.
Šviesuolis artino prie vertybių
Žiemą po atviru dangumi ir bet kokiu oru Klaipėdos skvere švenčiami K.Donelaičio gimtadieniai yra išskirtiniai – niekas į juos nekviečia, bet žmonės patys spontaniškai susirenka jau daug metų.
Literatai netgi siūlo šį renginį įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą kaip unikalią pilietinės iniciatyvos išraišką.
„Tuo galėtų užsiimti nevyriausybinės organizacijos, pirmiausiai UNESCO geros valios ambasadorių Lietuvoje korpusas“, – šviesuolių siūlymui pritaria rašytojas, buvęs dvejų kadencijų Seimo narys ir aštuonių knygų autorius V.Čepas.
Prisiminti K.Donelaitį Naujųjų metų pradžioje žmones dar sovietmečiu pratino buvęs žinių agentūros Elta fotografas, žurnalistas ir kraštotyrininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis Bernardas Aleknavičius.
Pirmąkart prie paminklo susirinko vos keli kultūrininkai o vėliau čia ir obuoliui nebuvo kur nukristi. Daugelio B.Aleknavičiaus bendražygių jau nėra tarp gyvųjų - sausio 1-ąją į K.Donelaičio skverą niekieno neraginami pėdina jų vaikai ir anūkai.
„Tikiuosi, kad susirinksime ir kitąmet“, – vylėsi tradicija virtusios pilietinės iniciatyvos sumanytojas B.Aleknavičius, poeto gimtadienį po atviru dangumi pažymėjęs 31-ąjį kartą.
