Pasak poeto T.Venclovos, kiekvieną žymų literatūros kūrinį kiekviena kultūra išsiverčia po kelis kartus.
Dabar jau turime tris Dante Alighieri „Dieviškosios komedijos“, kelis Johanno Wolfgango Goethe „Fausto“, Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ vertimus.
„Ir štai pagaliau pasirodė W.Whitmano „Žolės lapų“ vertimas“, – džiaugėsi T.Venclova.
W.Whitmano eilėraščių knygą išleido leidykla „Kitos knygos“, tekstus atrinko ir išvertė Marius Burokas ir Kasparas Pocius.
Reikšminga figūra
W.Whitmanas (1819–1892) – verlibro revoliucionierius, vienas svarbiausių amerikiečių poetų. Verlibras – tai poezijos kūrimo būdas be aiškaus metro, nerimuojant.
Iki XIX a. vidurio eilės buvo kuriamos pagal griežtas taisykles, o W.Whitmanas „Žolės lapuose“ vienas pirmųjų jas sulaužė.
Jis laikomas poetu, įteisinusiu tokį poezijos rašymą.
Mūsų dienomis beveik niekas neberimuoja, todėl W.Whitmanas ir laikomas šiandienės poezijos pradininku.
Jis padarė milžinišką įtaką vėliau gyvenusiems poetams visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą: Allenui Ginsbergui, Pablo Nerudai, Vladimirui Majakovskiui, Eduardui Mieželaičiui.
„Klasiku W.Whitmanas pripažintas tik XX amžiuje, sulig modernizmo įsigalėjimu: reikia suprasti, kad XIX a. viduryje niekas nerašė eilėraščių verlibru, be to, tam tikras seksualinis laisvumas, kūniškumo pripažinimas, įvairiausių socialinių sluoksnių vaizdavimas bei net jų gynimas ir vietomis pasireiškiantis savotiškas abejingumas tradicinės moralės normoms negalėjo būti lengvai priimtas to amžiaus žmonių“, – per knygos apžvalgą „LRT klasikos“ laidoje „Ryto allegro“ sakė literatūrologė Elžbieta Banytė.
Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W.Whitmanas savo eilėmis skelbė laisvę ir lygybę, pastebėjo tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išskirtiniu.
Šis poetas – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters, miestiečių, jūreivių, darbininkų ir žemės žmonių poetas, bet kartu ir lapo, skruzdės, jūros, saulės dainius. Jam viskas vienodai svarbu.
Bet kokia doktrina ar tikėjimas poetui buvo per ankšti, jis savyje sutalpino viską.
W.Whitmano poezija šiandien tebėra tokia pat artima ir išlaisvinanti, kokia buvo ir daugiau nei prieš šimtmetį.
W.Whitmanas ir šiandien skamba labai šiuolaikiškai.
Apie gyvenimo knygą
Poeto W.Whitmano gyvenimo knyga – poezijos rinkinys „Žolės lapai“ – pirmą kartą pasirodė 1855-aisiais. Jame tebuvo 12 eilėraščių.
Autorius knygą nuolat pildė, taisė ir ji tapo esminiu modernistinės poezijos rinkiniu. Paskutiniame „Žolės lapų“ leidime, išėjusiame prieš pat rašytojo mirtį 1892 m., jau buvo 383 eilėraščiai, surašyti į daugiau nei 400 puslapių.
Tik išleisti „Žolės lapai“ nebuvo pastebėti, skaitytojai knygos nepirko, bibliotekoms jos nereikėjo. Galima priežastis – iki tol nebuvo tokios be tradicinio rimavimo parašytos poezijos, ji atrodė labai keista.
W.Whitmanas desperatiškai bandė sudominti skaitytojus – apsimetęs kritiku kitu vardu į laikraščius rašė knygos recenzijas stengdamasis padėti skaitytojams suprasti novatoriškus tekstus.
„Labiausiai poetui pasisekė, kai jis išsiuntė knygą vienam svarbiausių JAV intelektualų Ralphui Waldo Emersonui, gyvenusiam Bostone ir rašiusiam geras, bet neoriginalias eiles. Jo manymu, naujai susikūrusiai Amerikai reikėjo naujos poezijos. Tad jis iš karto pastebėjo, kad W.Whitmano kūryba – ypatinga. Taip per daugelį „Žolės lapų“ leidimų W.Whitmanas pagaliau atrado savo skaitytoją ir tapo šiek tiek žinomas senatvėje bei gana ramiai gyveno“, – apie W.Whitmano sėkmės kelią pasakojo poetas Rimas Užgiris, parašęs įvadą naujajam „Žolės lapų“ leidimui.
Šaukėsi laisvės
Pirmoji W.Whitmano rinktinė, išversta poeto Antano Miškinio, lietuviškai išleista 1959-aisiais, ji padarė didžiulę įtaką lietuvių poezijai. Praėjus šešiasdešimčiai metų į naują rinktinę M.Burokas ir K.Pocius atrinko 28 W.Whitmano eilėraščius.
„Epocha pasikeitė, bet daugeliu atžvilgių gyvename W.Whitmano laikais. „Žolės lapuose“ šaukiamasi lygybės ir laisvės – tiek politinės, tiek asmeninės, o ši aprėpia seksualumą ir religingumą, saviraišką ir visa tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas.
Dabar Lietuva nepriklausoma ir laisva. Jos piliečiai keliauja po pasaulį, o skaitytojai domisi pasaulio literatūra. Pagreitį jau įgavusi ir asmeninė laisvė – religinė, seksualinė, politinių ir filosofinių pažiūrų. Ir nėra poeto, kuris individo ir išorinio pasaulio santykį galėtų aprėpti taip puikiai, kaip aprėpė W.Whitmanas“, – taip prieš 165 metus parašyto kūrinio aktualumą apibūdino R.Užgiris.
