E.Shafak Stambulas – ne grožio kupinas turistinis, o žiaurus, išsunkiantis žmones ir išmetantis juos į šiukšlyną. Leila ir jos draugai – tik keletas tų, kurie neturi balso visuomenėje, gyvenantys ten, kur padorus žmogus bijo kelti koją. Bet teks tas alsuoja savitu – tragišku ir ironišku – grožiu.
Leilą Tekilą, kaip ją vadino, rado šiukšlių konteineryje Stambulo priemiestyje. Ji negyva, tačiau jos smegenys vis dar veikia, ir tas dešimt jai likusių minučių moteris pasakoja apie savo ir draugų, tokių pat atstumtųjų, gyvenimą. Prisimena vaikystę ir jaunystę provincijos miestelyje, poligamišką šeimą su dviem motinomis ir despotišku, žiauriu tėvu, seksualinį išnaudojimą ir beteisiškumą. Vienintelis kelias – pabėgimas.
Pabėgusi į Stambulą, Leila ima pardavinėti savo kūną ir suranda namus istorinėje viešnamių gatvėje. Realybė čia taip pat žiauri ir negailestinga, bet Leilai pavyksta išgyventi, išsaugant savo vidinės laisvės, teisingumo ir grožio jausmą. Ir suradus draugų. Penki likimo nuskriaustieji kalba iš tamsiosios Stambulo pusės. Tikrovė joje – grėsminga, o gyvenimas – trumpas.
E.Shafak – daugelį apdovanojimų pelniusi britų ir turkų kilmės rašytoja, rašanti turkiškai ir angliškai, septyniolikos knygų (vienuolika jų – romanai) autorė.
Romaną „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ BBC įtraukė tarp 100 romanų, formuojančių mūsų pasaulį.
E.Shafak – politikos mokslų daktarė, dėsčiusi įvairiuose universitetuose, tarp jų – Šv.Onos koledže Oksfordo universitete, kurio garbės narė ji yra. Jai buvo įteiktas Meno ir literatūros ordinas, ji – Karališkosios literatūros draugijos narė.
2017 m. „Politico“ ją išrinko viena iš 12 žmonių, „kurie pakylėja jums širdį, kai to labiausiai reikia.“
