Žinome, kad vyrai dažniau skaito negrožinę literatūrą – istorines, mokslo populiarinimo, biografines ir atsiminimų knygas, bet žinome ir tai, kad dažnas laisvalaikiu įninka į detektyvą, šnipų romaną ar knygą, paremtą tikrais įvykiais.
Išrinkite dovaną pagal jūsų artimo žmogaus įpročius ir pomėgius.
Jonas Hassen Khemiri „Tėvo sutartis“
Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė
Ryškaus ir talentingo švedų rašytojo romane pasakojama istorija apie tai, kaip užsienyje gyvenantis tėvas – o kartu ir senelis – po ilgo nesimatymo aplanko savo suaugusius vaikus ir anūkus.
Jis įsitikinęs, kad sūnaus ir dukters gyvenimai ne tokie nepriekaištingi kaip jo paties. Subtilioje psichologinėje sagoje autorius įtikinamai ir išmintingai atskleidžia intymų chaotiškos šeimos portretą.
Jonas Hassen Khemiri „Viskas, ko neprisimenu“
Iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė
Šį romaną Švedų institutas įtraukė į dešimties būtinų perskaityti švedų knygų sąrašą.
Jaunas vyras Samuelis žūva neaiškiomis aplinkybėmis. Neįvardytas rašytojas, kalbėdamasis su įvairiais žmonėmis, lyg mįslingą dėlionę atkuria Samuelio portretą.
Tai istorija apie meilę ir atmintį, bet kartu ir apie žmogų, kuris, mėgindamas įminti kito žmogaus paslaptį, sužinoti tiesą apie save.
Mindaugas Jonas Urbonas „Žudant Dzeusą“
Trečiosios vieno įdomiausių jaunosios kartos lietuvių rašytojų knygos dėmesio centre – sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas pagrindinio veikėjo Martino ir jo tėvo ryšys.
Tėvas – ambicingas ir kadaise moterų geidžiamas tapytojas, romane vadinamas Dzeusu.
Per pasakojimo praeities properšas matomas nuolatinis vaiko noras gauti tėvo pritarimą, būti šalia, pelnyti meilę, tačiau Dzeusas – bohemiškas ir atsainus. Knygoje pasakojama skaudi praeities istorija, tačiau iš viltingos dabarties perspektyvos.
John le Carré „Nepatogi tiesa“
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė
Buvęs žvalgybininkas, dirbęs Didžiosios Britanijos saugumo struktūrose, o vėliau tapęs neginčijamu šnipų romano žanro klasiku, parašė per dvi dešimtis knygų, kurių nemaža dalis ekranizuota.
„Nepatogi tiesa“ J.le Carré gerbėjų priskiriama šio rašytojo aukso fondui. Su Charlesu Dickensu lyginamo autoriaus romanas, pasak net aštriausių kritikų, „bus skaitomas ir po šimto metų“.
Nikolaj Frobenius „Kongo užrašai“
Iš norvegų kalbos vertė Alvyda Gaivenienė
Romano autorius – į daugybę užsienio kalbų verčiamas, gausiai premijuotas norvegų rašytojas, dramaturgas ir scenaristas, beje, parašęs scenarijų ir režisieriaus Ch.Nolano garsiajam trileriui „Nemiga“.
„Kongo užrašai“ paremti tikrais įvykiais. Kino prodiuseris įkalba rašytoją leistis į Kongo N’dolo kalėjimą – vieną žiauriausių įkalinimo įstaigų pasaulyje.
Čia jis susitinka su dviem belaisviais norvegais, buvusiais kariais, kurie nuteisti mirties bausme už žmogžudystę.
Tai ne tik romanas apie krizės ištiktą šalį, bet įtraukiantis pasakojimas apie tiesos paieškas ir pasitikėjimą.
Auður Ava Ólafsdóttir „Randai“
Iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė
Garsios islandų rašytojos, kurios romanai išversti į 30 kalbų, knygos veikėjas Jounas, nesusiklosčius santykiams su žmona, motina ir dukterimi, išvyksta svetur, į karo nusiaubtą šalį, negrįžtamai...
Bet atvykęs į nutriušusį viešbutį jis pakeičia savo niūrų planą. Kodėl? Nes jo dėmesio prireikia viešbutį prižiūrinčiai moteriai, patyrusiai karo baisumus ir vienai auginančiai sūnų.
„Randai“ – vienas įsimintiniausių šiuolaikinių islandų romanų, apdovanotas Islandijos literatūros, Šiaurės tarybos literatūros premijomis, įtrauktas į „Premia Strega Europeo“ (2018 m.) trumpąjį sąrašą.
Karin Bojs „Mano šeima europiečiai“
Iš švedų kalbos vertė Elena Kosaitė-Čypienė
Nauja, neeilinė mokslo populiarinimo knyga, nagrinėjanti ne tik tai, kaip formavosi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų vienokius ar kitokius polinkius, talentus ar ligas, bet ir atskleidžianti įvairias paslaptis: kur rastos seniausios siuvimo adatos, kokie pirmieji muzikos instrumentai ir kas jais grojo, kur Europoje radosi anatomiškai šiuolaikiniai žmonės ir net kur buvo išvirtas pirmasis alus.
K.Bojs – garsi švedų mokslo žurnalistė, ilgus metus didžiausiame Švedijos dienraštyje „Dagens Nyheter“ kuravusi mokslo skiltį. Už knygą „Mano šeima europiečiai“ autorė pelnė Augusto premiją.
Daniel M.Davis „Nuostabusis vaistas“
Iš anglų kalbos vertė Austėja Banytė
Tai žymaus britų imunologijos profesoriaus knyga apie žmogaus imunitetą ir imunologijos mokslą.
Joje atskleidžiama, kaip veikia imunitetas, įtaigiai aprašomi jo mechanizmai, paaiškinama, kaip imunitetą veikia stresas, miegas, amžius ir žmogaus psichologinė būsena.
Tai didelio pripažinimo sulaukusi knyga – ji rodo, ties kokiu išties revoliucingu slenksčiu imunologijos srityje yra atsidūrusi žmonija.
Eugenia Cheng „Logikos menas“
Iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda
Garsios amerikiečių matematikės (ir muzikės) knyga, kuri moko aiškiau mąstyti.
Mūsų gyvenime labai svarbų vaidmenį atlieka emocijos. Jos tapo kone lemiamu veiksniu pažįstant šiuolaikinį pasaulį. Tačiau stiprūs jausmai gerokai apsunkina galimybę įžvelgti tikrovę, slypinčią anapus retorikos.
Matematinė logika leidžia aiškiau suprasti, kada mus norima suklaidinti. Tai svarbu melagingų naujienų persunktame ir dažnai alogiškame mūsų pasaulyje.
Pasak autorės, ši knyga rekomenduojama tiems, kurie siekia produktyviai diskutuoti su to nesugebančiais oponentais.
Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. III tomas. 1984–1990“
Jau išleisti visi trys J.Baltušio (1909–1991) – žymaus Lietuvos prozininko, dramaturgo, publicisto dienoraščių tomai.
Trečiojoje, paskutinėje, dienoraščių dalyje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai.
Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.
Šioje dalyje skaitytojas ras ir išsamią visus tris tomus apimančią asmenvardžių rodyklę.
