Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė – amerikiečių poetė Louise Glück

Ketvirtadienio popietę paaiškėjo, kas tapo šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu. Tai – Louise Glück, amerikiečių poetė. Ji tapo 117-ąja pasaulyje garbingiausio literatūrinio apdovanojimo laureate ir tik 16-ąja moterimi, pelniusia šį apdovanojimą. Poetei atiteks 10 milijonų Švedijos kronų (apie 954 tūkst. eurų), medalis ir diplomas.

Poetę L.Gluck 2015 metais B.Obama apdovanojo Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu.<br>Scanpix nuotr. 
Poetę L.Gluck 2015 metais B.Obama apdovanojo Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu.<br>Scanpix nuotr. 
L.Gluck 1977 metais. <br>Wikipedia nuotr. 
L.Gluck 1977 metais. <br>Wikipedia nuotr. 
L.Gluck nuotr. <br>Scanpix nuotr. 
L.Gluck nuotr. <br>Scanpix nuotr. 
Poetę L.Gluck 2015 metais B.Obama apdovanojo Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu.<br>Scanpix nuotr. 
Poetę L.Gluck 2015 metais B.Obama apdovanojo Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu.<br>Scanpix nuotr. 
L.Gluck knygos.<br>Scanpix nuotr. 
L.Gluck knygos.<br>Scanpix nuotr. 
Laureatei atiteks 10 milijonų Švedijos kronų (apie 954 tūkst. eurų), medalis ir diplomas.<br>Scanpix nuotr. 
Laureatei atiteks 10 milijonų Švedijos kronų (apie 954 tūkst. eurų), medalis ir diplomas.<br>Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 8, 2020, 2:03 PM, atnaujinta Oct 9, 2020, 10:28 AM

1943 m. gimusiai L.Glück premija skirta „už su niekuo nesupainiojamą poetinį balsą, kuris su rūsčiu grožiu individualią būtį paverčia universalia“. L.Glück debiutavo 1968 metais eilėraščių knyga „Pirmagimė“ („Firstborn“) ir netrukus buvo pripažinta viena stipriausių šiuolaikinės amerikiečių literatūros atstovių. 

L.Glück eilėraščių yra vertęs poetas Marius Burokas – jie skelbti kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

Štai vienas M.Buroko išverstas L.Glück eilėraštis:

Lopšinė

Mano motina – vieno dalyko žinovė:

kaip pasiųsti mylimus žmones į kitą pasaulį.

Mažučius, kūdikius – tuos

ji supa, čiūčiuoja, tykiai dainuodama. Nežinau,

ką ji darydavo mano tėvui,

bet esu tikra – jam tiko.

 

Juk tas pats, ar ruoši žmogų

miegui ar mirčiai. Lopšinės – visos jos sako:

nebijok, jos taip atpasakoja

motinos širdies plakimą.

Taip gyvieji lėtai nurimsta, tik

mirštantieji negali, tik jie nepaklūsta.

 

Mirštantieji – it sukučiai, it giroskopai,

sukasi taip greitai, kad, atrodo, nejuda.

O tada subyra: motinos rankose

sesuo buvo atomų, dalelių debesis – štai koks

skirtumas.

Kai užmiega vaikas, jis lieka nepaliestas.

 

Mano motina matė mirčių; ji nekalba

apie sielos vientisumą.

Ji laikė glėbyje ir kūdikį, ir senį, kai aplink juos

pamažu

tirštėjo tamsa, galiausiai virsdama žeme.

 

Siela kaip ir visa materija:

kodėl ji turi išlikti vientisa, išlaikyti formą,

jei gali išsilaisvinti?

* * *

Louise Elisabeth Glück gimė 1943 metais Niujorke, gyvena Kembridže, Masačiusetse. Viena ryškiausių šiuolaikinės Amerikos poečių rašo ne tik eilėraščius, bet ir eseistiką. Ji taip pat yra Yale'io universiteto profesorė. Rašytojos knygos išverstos į ispanų, vokiečių, švedų kalbas.

Poetė yra pelniusi daugybę svarbių literatūrinių apdovanojimų: Nacionalinį humanitarinių mokslų medalį, Pulitzerio premiją, Nacionalinę knygos premiją, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimą. 2003–2004 m. L.Glück buvo paskelbta JAV poete laureate.

L.Glück išleido dvylika poezijos rinkinių ir kelias esė apie poeziją knygas. Naujausia jos eilėraščių rinkinys „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night) pasirodė 2014 m. Pasak M.Buroko, L.Glück rašo apie vienatvę, šeimos santykius, skyrybas, mirtį, dažnai savo poezijoje permąsto graikų ir romėnų mitus.

Paauglystėje L.Glück sirgo nervine anoreksija. Vienoje esė poetė rašė, kad šia liga susirgo, nes siekė savotiškos nepriklausomybės nuo motinos. Kitur ligą susiejo su vyresniosios sesers mirtimi – įvykiu, atsitikusiu prieš gimstant Louisei.

L.Glück buvo dukart ištekėjusi – už Charles'o Hertzo ir Johno Dranow'o, rašytojo, profesoriaus, verslininko. Su abiem išsiskyrė. Louise turi vieną sūnų Noah Dranow'ą, kuris yra someljė ir gyvena San Franciske. Jos vyresnioji sesuo, kaip minėta, mirė, o jaunesnioji sesuo Terezė dirbo banke viceprezidente ir taip pat buvo garsi rašytoja (ji mirė 2018 m). L.Glück dukterėčia – aktorė Abigail Savage. 

* * *

1895 metų lapkričio 27 dieną Alfredas Nobelis pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją dalį savo palikimo skyrė premijoms, pavadintoms Nobelio. Testamente viena premija skirta „asmeniui, kuris bus sukūręs išskirtinį idealistinės krypties literatūros kūrinį“.

Nuo 1901 metų įteikta net 113 Nobelio literatūros premijų. Septynis kartus premija nebuvo skiriama: 1914, 1918, 1935, 1940, 1941, 1942 ir 1943 metais. Tik keturis kartus Nobelio premija buvo skirtas išsyk dviem rašytojams: 

1904 m. ją pelnė Frédéricas Mistralis ir José Echegaray

1917 m. – Karlas Gjellerupas ir Henrikas Pontoppidanas

1966 m. – Shmuelis Agnonas ir Nelly Sachs

1974 m. – Eyvindas Johnsonas ir Harry's Martinsonas

Tad iš viso šiuo metu yra 117 Nobelio literatūros premijos laureatų. Jauniausias premijos skyrimo akimirką buvo Rudyard Kipling, Nobelio literatūros premiją pelnę būdamas 41-erių. Jam apdovanojimas atiteko 1907 metais. Vyriausia laureatė – Doris Lessing, premiją 2007 m. pelniusi būdama 88-erių.

Iki 2019 metų garbingiausią literatūros apdovanojimą buvo pelniusios vos 15 moterų. Tai:

1909 – Selma Lagerlöf

1926 – Grazia Deledda

1928 – Sigrid Undset

1938 – Pearl Buck

1945 – Gabriela Mistral

1966 – Nelly Sachs

1991 – Nadine Gordimer

1993 – Toni Morrison

1996 – Wislawa Szymborska

2004 – Elfriede Jelinek

2007 – Doris Lessing

2009 – Herta Müller

2013 – Alice Munro

2015 – Svetlana Aleksijevič

2018 – Olga Tokarczuk

Per visą Nobelio literatūros premijos skyrimo istoriją du rašytojai atsisakė šio apdovanojimo. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių priėmė premiją, bet vėliau dėl sovietinės valdžios spaudimo buvo priverstas jos atsisakyti. Jeanas Paulis Sartre'as 1964-aisiais atsisakė šios premijos, kaip ir visų kitų oficialių apdovanojimų. 

Vienam rašytojui Nobelio literatūros premija buvo skirta po mirties. Tai – Erikas Axelis Karlfeldtas. Jam adovanojimas buvo skirtas 1931 m. Nuo 1974 m. šio apdovanojimo negalima skirti po mirties, išskyrus tuos atvejus, kai laureatas miršta po oficialaus paskelbimo. Taip atsitiko Dagui Hammarskjöldui 1961 m.

Daugiausia Nobelio literatūros premijos laureatų rašė (rašo) anglų ir prancūzų kalbomis. Bet tarp nugalėtojų yra ir mažesnių kalbų atstovų:

Anglų – 29 

Prancūzų – 15 

Vokiečių – 14 

Ispanų – 11 

Švedų – 7 

Italų – 6 

Rusų – 6   

Lenkų – 5 

Norvegų – 3 

Danų – 3 

Graikų – 2 

Japonų – 2 

Kinų – 2 

Jidiš – 1

Arabų – 1   

Bengalų – 1

Čekų – 1

Suomių – 1

Hebrajų – 1

Vengrų – 1

Islandų – 1

Oksitanų – 1

Portugalų – 1

Serbų-kroatų – 1

Turkų – 1   

Rabindranathas Tagore (Nobelio premija – 1913 m.) rašė bengalų ir anglų kalbomis, Samuelis Beckettas (1969 m.) – prancūzų ir anglų kalbomis, Josifas Brodskis (1987 m.) – rusų ir anglų kalbomis. 

Kiekvienas laureatas gauna piniginę premiją, medalį ir diplomą. Šiųmetės premijos dydis – 10 milijonų Švedijos kronų (apie 954 tūkst. eurų).

* * *

Kiekvienais metais prieš Nobelio literatūros premijos laureatų paskelbimą savo favoritus skelbią ir lažybininkai. 

Šiais metais lažybininkų favoritų penketukas, kurių laimėjimo koeficientas mažesnis negu 10 (lažybose kuo mažesnis koeficientas, tuo didesnė galimybė laimėti), atrodė taip: pirmavo prancūzų rašytoja iš Gvadelupos Maryse Condé, prieš dvejus metus pelniusi alternatyviąją Nobelio premiją (pernai leidykla „Alma littera“ lietuviškai išleido M.Condé romaną „Belaukiant, kol pakils vanduo“).   

Antroje vietoje buvo rusų rašytoja Liudmila Ulickaja, trečioje – japonas Haruki Murakami. Koja kojon jį įkandin sekančiai Margaret Atwood iš Kanados po „Tarnaitės pasakojimo“ ekranizacijos sėkmės ir dviejų Bookerio premijų (antrą kartą – praėjusiais metais) iki visiško pasaulio užkariavimo išties trūksta tik Nobelio. Penketuką užbaigė Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiong'o, reguliariai šmėkščiojantis kandidatų į Nobelio premiją sąrašuose.   

Visas sąrašas su koeficientais atrodė taip:   

1.Maryse Condé (5.00)   

2.Liudmila Ulickaja (6.00)   

3.Haruki Murakami (7.00)   

4.Margaret Atwood (7.00)   

5.Ngugi wa Thiong'o (9.00)   

6.Anne Carson (11.00)   

7.Javieras Mariasas (11.00)  

8.Ko Unas (11.00)   

9.Yan Liankē  (13.00)   

10.Annie Ernaux (17.00)   

11.Can Xue (17.00)   

12.Cormacas McCarthy (17.00)   

13.Donas DeLillo (17.00)  

14.Marilynne Robinson (17.00)   

15.Jamaica Kincaid (21.00)   

16.Yu Hua (21.00)   

17.Charles’as Simicas (26.00)   

18.Jonas Fosse (26.00)   

19.Louise Glück (26.00)   

20.Scholastique Mukasonga (26.00)   

21.Hilary Mantel (34.00)   

22. Karlas Ove Knausgårdas (34.00)   

23. Lintonas Kwesi Johnsonas (34.00)   

24. Michelis Houellebecqas (34.00)   

25. Milanas Kundera (34.00)   

26. Stephenas Kingas (51.00)   

27. Richardas Osmanas (101.00)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų