Sigitas Parulskis. Lietuva brangi, srutų Venecija

Nelemtas virusas, nelemti migrantai, karščiai, net olimpiada Japonijoje kažkokia neteisinga, tarsi netikra. Ir žmonės aplinkui atrodo vis labiau įsiutę, nepatenkinti viskuo.

S.Parulskis.<br>Archyvo nuotr.
S.Parulskis.<br>Archyvo nuotr.
S.Parulskis.<br>Archyvo nuotr.
S.Parulskis.<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 3, 2021, 11:38 AM

Prisiminiau istoriją apie paskutinį sovietų kosmonautą S.Krikaliovą, 1991 metais jis išskrido iš Žemės būdamas milžiniškos SSRS imperijos pilietis, o grįžęs tos imperijos neberado, nes ji buvo subyrėjusi.

Kad ir kaip apmaudu būtų, toks įspūdis, kad dalis Lietuvos piliečių tebegyvena tame sovietiniame kosmose, kilus krizei jie tarsi vėl grįžta į praeitį, nugrimzta į sovietinį somnambulizmą.

Nepakantumas kitokiai nuomonei, baimė ir įtarumas, prietaringumas, priešų ieškojimas – tai tik dalis gausaus sovietinio žmogaus savybių arsenalo.

Lietuvoje nuolatos mėgstama skiesti apie krikščioniškąsias vertybes, bet kai pati situacija siūlo tas vertybes pademonstruoti, paaiškėja, kad tai tik retoriniai šūkiai ir propagandiniai paistalai.

Tarkime, migrantai. Kurgi mūsų krikščionys, kur jų meilė artimui ir kitos amžinos vertybės? Galbūt dalis tų žmonių sukčiai ir barbarai (kitaip tariant, žemesnės kultūros), dalis paprasčiausiai apgautų mulkių, tačiau apie šalies kultūrą gali spręsti matydamas, kaip ji susidoroja su problemomis (turiu galvoje ne tik valdžią, bet ir paprastus žmones) – jei griebiamasi barbariškų metodų, vadinasi, tokia ir kultūra.

Juk būtų gražu, jeigu savivaldybių delegacijos nemosuotų šakėmis, o atvyktų prie sulaikymo centrų su nereikalingais drabužiais, maistu, dainuotų „Lietuva brangi“, skambintų kanklėmis, gamintų nacionalinių valgių ir pan. Gal net CNN parodytų, kad Lietuva – taurių žmonių šalis.

Beje, įdomus terminas, dažnai minimas žiniasklaidoje, – paprasti žmonės. Kas tie paprasti žmonės? Kuo paprastas skiriasi nuo nepaprasto? Išsilavinimu, socialine padėtimi, per mėnesį išgeriamų alkoholio litrų skaičiumi, kas per f...ck tas paprastas žmogus? Velniškai primena sovietinę, bolševikų naudotą terminologiją – paprasti žmonės anuomet buvo darbo liaudis, valstiečiai ir proletariatas.

Kita vertus, šio radioaktyvaus susierzinimo ir pykčio priežasčių giliai ieškoti neverta. Mes, žmonės, tiesiog nekenčiame kitų žmonių. Išlikimo instinktas stipresnis už kultūrą, kultūra visokiais būdais, kurdama įvairias vertybines sistemas, nori kuo giliau nugrūsti agresyvius instinktus, kaip Černobylio reaktorių užbetonuoti pasąmonės angas, bet atsiradus palankioms sąlygoms instinktai nuolat išlenda.

Pajutęs realų ar tariamą pavojų žmogus nebemąsto racionaliai, nebesvarsto, nesidera, jis paprasčiausiai ginasi, ir ginasi taip, kad gali žudyti.

Galbūt klystu, vis dėlto kyla negeras įtarimas, kad tai tebėra susiję su sovietiniu palikimu. Turiu galvoje, tai ne politinis palikimas, o psichologinis. Nė viena valstybė pasaulyje taip žiauriai, bukaprotiškai kaip Sovietų Sąjunga nekariavo prieš savo žmones, savo piliečius, tokiu mastu nežudė jų, nekankino, nepersekiojo. Ir tai mūsų pasąmonė išsaugojo iki šiol: baimė, nepasitikėjimas valdžia, kaimynu, bet kuo, kas toliau mūsų kiemo.

Paradoksalu – kuo daugiau kalbama apie bendruomenę ir tvarumą, tuo didesnis egoizmas, ir tas visuotinis susierzinimas kyla greičiausi kaip tik iš superegoizmo.

Menininkas M.Duchamp’as 1914 metais pasakė, kad pats menininkas nusprendžia, kas yra meno kūrinys. O dabar pats žmogus nusprendžia, ar jis yra menininkas, ir kokia nors kritika praranda prasmę, nes nebėra atstumo, perspektyvos, kitaip tariant, atskaitos taško.

Beje, tai vyksta ne vien meno pasaulyje, tai masinis reiškinys – kiek apsišaukėlių daktarų, ekonomistų, ekspertų, visi guru ir egzegetai, nes interneto erdvėje svarbus tas, kuris sugeba įtikti minios skoniui, o ne tas, kuris tam tikroje srityje turi gebėjimų, įgūdžių, patirties, talento.

O tie pagiežingi, visus žeminantys, kiekvieną jiems neįtikusį mėšlu drabstantys interneto šūdvabaliai – tipiška sovietmečio žmonių rūšis, išvietėse tepusi sienas savo ekskrementais.

Gal taip paprasti žmonės išreiškia savo vidaus pasaulį? Paprasti taip siekia tapti nepaprasti?

Tai ir plaukiame šūdų kanalais šioje srutų Venecijoje, kurią vadiname Lietuva brangia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.