Jau devintąją knygų mugę lydinčio tarptautinio kultūros festivalio „Įveik paviršių“ programoje – susitikimai su literatais ir leidėjais, teatralizuoti menininkų, isorikų, psichologų disputai, koncertai – kone pusšimtis įvairiausių renginių.
Rengėjų šūkis – „Įveik paviršių“
Klaipėdos knygų mugė, jau peraugusi kamerinio renginio formatą, veržiasi į platesnes kultūros ir meno erdves – virsta festivaliu. Rengėjų šūkis „Įveik paviršių“ – tematinė ašis, tarsi raginanti vengti paviršutiniškumo, susilaikyti nuo kategoriškų vertinimų, išankstinių nuostatų, kurios dažnai apsiverčia taip, kad, užuot vienijusios žmones, dirgina ir skaldo visuomenę.
Herkaus Manto gatvėje įsikūrusi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, kurioje vyks pagrindiniai devintosios knygų mugės renginiai, pasak rengėjų, taps tramplinu, padėsiančiu atsispirti ir įveikti paviršiaus trauką.
„Norime neįkyriai priminti būtinybę mąstyti, žvelgti giliau. Gera knyga nuskaidrina žmogaus sielą, pakylėja, keičia stereotipinius požiūrius ir įvaizdžius“, – uostamiesčio viešbutyje „Navalis“ pristatydama mugės renginių programą kalbėjo festivalį „Įveik paviršių“ rengiančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė Laura Juchnevič.
Ne tik bibliotekos patalpose, bet ir po visą mieste išsibarstę knygų mugės renginiai suburia kultūra besidominčius žmonės. Klaipėdoje jau būta įdomių ir netikėtų susitikimų, aprėpusių įvairias meno rūšis, spalvingas kultūros lauko asmenybes.
Brėždama šiųmetės knygų mugės trajektoriją L.Juchnevič atkreipė dėmesį ir į jau nubangavusius įvadinius renginius – reikšmingą kultūros festivalio programos dalį.
Kultūros erdvėse – renginių liūtis
Pranciškonų galerijoje Goda V.Bendoraitienė jau pristatė haikų knygą „Rasa nuo gluosnio“, brolis vienuolis Benediktas savo autorinę kūrybą skaitė Jono Nekrašiaus surinktų ir eksponuojamų ekslibrisų parodos „Japonijos popierinės brangenybės“ fone.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre pristatyta nauja Dalios Tamošauskaitės pozijos knyga „Vėjai“.
Klaipėdos dramos teatre surengtoje diskusijose aptarta žydų kilmės mokslinės fantastikos kūrėjo lenko Stanislawo Lemo kūryba, prieš 60 metų parašyta jo knyga „Robotų pasakos“, tik šiemet išversta į lietuvių kalbą ir išleista. Prisiminta ir bene garsiausias S.Lemo kūrinys „Soliaris“ – pagal jį sukurtame Andrejaus Tarkovskio filme pagrindinį vaidmenį atliko lietuvių aktorius Donatas Banionis.
Prano Domšaičio galerijoje pristatyta menininkės Evos Labutytės gyvenimą ir kūrybą nušviečianti knyga „Dailininkė ir Mažoji Lietuva“.
Klaipėdos kultūros fabrike susirinkę į italų režisieriaus Pietro Marccello filmo „Martinas Idenas“ (2019 m.) peržiūrą žiūrovai nenusivylė – tai viena įdomiausių pasaulinės literatūros klasiko amerikiečio Jacko Londono romano ekranizacija.
Parengę įdomų maršrutą „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ bibliotekininkai judresniems knygos bičiuliams priminė pajūryje gyvenusius ir dirbusius garsius rašytojus, poetus, publicistus, spaudos darbuotojus.
Poeziją skaitys tėvas ir sūnus
Klaipėdos knygų mugė penktadienį prasideda apskrities bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje – aktorių trupės „Æmotion“ parodys muzikinį spektaklį „Tabulas musica“. Į šventę žadėjo atvykti kultūros ministras Simonas Kairys.
Atidarymo šventės dalyviai galės apžiūrėti dvi bibliotekos patalpose jau veikiančias parodas: viena supažindina su jaunųjų kūrėjų festivalio „Literatūrinės slinktys 2021“ darbais, antrojoje „Laiškai kaip brangakmeniai“ pristatoma Suomijos kaligrafijos draugijos narių kūryba.
„Grįžta pamėgti literatų duetai. Šįkart vienas kitą papildys poetai Grajauskai – tėvas Gintaras ir jo sūnus Dovydas. Knygų „Nykstantis menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ (G.Grajauskas) ir „Apie reiškinius“ (D.Grajauskas) autoriai tikriausiai atskleis savo santykių, susikalbėjimo kūryboje galimybės“, – pasakojo socialinių mokslų, komunikacijos, komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė L.Juchnevič.
Kiti pokalbininkų duetai – Drakulos personažo kūrėjo Bramo Stokerio palikuonis Dacre’as Stokeris ir literatūrologė Rosana Lukauskaitė, kultūros festivalio „Įveik paviršių“ svečias, išeivijos rašytojas Valdas Papievis ir vertėjas Vytautas Bikulčius.
Šuolis – nuo Dangės iki Dublino
Pernai į mugę pakvietę svečių iš užsienio rengėjai tikino, jog tarptautiškumas ir šįsyk bus ryškus. Knygų mugės programoje – ir užsieniečiai, ir lietuviai, gyvenantys ar kuriantys svetur.
Lankytojų laukia virtualus susitikimas su vokiečių rašytoju Tomu Salleriu. Lenkų poezijos vertimus projekto „Literatūros vertimų virtuvė“ renginyje skaitys Agnieszka Rembiałkowska.
Prie teatro šamano, aktoriaus ir režisieriaus Beno Šarkos, fotomenininko Remigijaus Treigio parodos-performanso „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“ virtualiai prisijungs Airijoje gyvenantys menininkai emigrantai Gintaras ir Vaida Varnagiai – atskleis, ką jiems reiškia vietovių kultūros tapatybė. Kūrėjų dialogą ves menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
Švietėjiškuose renginiuose, kurių vienas – žodžių kūrybos dirbtuvės „Mano šeimos istorija“, dalyvausianti Nyderlanduose gyvenanti profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė, pasitelkusi tautosaką, aiškins, kaip atskirti Savąjį ir Svetimą, nepainioti rašytinės ir žodinės kūrybos, ką daryti, kad pasakotojo visi klausytų išsižioję, mokys kurti būtas ir nebūtas istorijas.
Bandys prikelti mirusius žodžius
Klaipėdos knygų mugė neįsivaizduojama be naujausių leidinių. Bibliotekos erdvėse savo romanus, poezijos ir esė rinktines, vaikų literatūrą pristatys rašytojai V.Papievis („Ėko“), Juozas Šikšnelis („Ištvermės slenkstis“), Ramūnas Čičelis („Ad Rem“), Vytautas V.Landsbergis („Begemoto godos“), poetė Daiva Molytė-Lukauskienė ("Kaligrafijos eskizai"), istorikas Vasilijus Safronovas.
Smalsuoliams siūloma jungtis prie aktualių diskusijų – apie privalomą moksleivių literatūrą, įamžinimo klausimus. Bibliotekoje veiks tribūna “Skaitymo skatinimas: skaitytojų klubai“.
Kiemelyje, kur įrengtas skulptoriaus Algirdo Boso paminklas išnykusioms baltų gentims ir kalboms, bus surengtas dar vienas švietėjiškas lituanistinis renginys „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį“.
Nuo rimtų dialogų, literatūrologų ištarmių atitrauks nuotaikingi performansai: viešus skaitymus „Dainuoja degeneratas“ surengs publicistas Liutauras Degėsys ir aktorė Kristina Švenčionytė. Spektaklį „Nekaltas prasidėjimas“ rodys Apeirono teatras.
Festivalio lankytojai taip pat galės susipažins su Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos išleista poezijos antologija „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.
Audiotekoje skambės tėčių lopšinės
Neužmiršti jaunieji skaitytojų – jiems irgi paruošta žaisminga programa. Su naujomis knygomis vaikams supažindins rašytojos Indrė Zalieckienė, Jurga Vilė („Chameleono mokykla“), edukologės Jovita Starkutė ir Indrė Neimantė („Kaip auginti savarankiškus ir kūrybingus vaikus“).
Vyks literatūros skaitymai, edukacijos, vienas renginys skirtas poeto Vytauto Mačernio kūrybai.
Klaipėdos bibliotekoje atskira oazė melomanams atidaryta pernai. Lankytojų pamėgtoje Audiotekoje mugės svečių laukia įdomūs susitikimai su garso technikos profesionalais Daliumi Ražanu ir Donatu Tamošiūnu.
Žiniomis apie senus ir šiuolaikinius patefonus dalysis Vidmantas Triukas, muzikos įtaką žmogaus psichologijai nušvies Jonas Mikaliūnas ir Vilius Ančeris.
Muzikos studijos „Grock“ įkūrėjas Linas Švirinas surengs autorinį koncertą, kuriame skambės dainos iš jo albumo „Geriausios XXI amžiaus lopšinės – tėčių“. Svečiai galės įsigyti vinilo plokštelių, veiks poilsio zona, kurioje bus galima atsikvėpti, atsigaivinti kava.
Šachmatų figūros ir laisvės ilgesys
Uostamiesčio knygų mugės garbės svečias – JAV gyvenantis lietuvis fotomenininkas, buvęs klaipėdietis Edis Jurčys, ką tik išleidęs naują savo socialinės fotografijos albumą. Jo nuotrauka pasirinkta festivalio „Įveik paviršių“ vizualiniu akcentu.
„Vaizdą su šachmatų figūromis jūros ir bažnyčių fone E.Jurčys užfiksavo prieš daugiau kaip 40 metų – sovietmečiu viešėdamas Estijoje. Viename renginyje iš nuobodumo pravėręs langą fotografavo Talino įlanką, bet kažko trūko. Tada ant palangės išdėliojo šachmatus, kuriuos visada vežiojosi su savimi.
„Sudėliotos kompozicijos prasmę gal tik aš suvokiau. Bažnyčių bokštai – paslaptingų vizualinių ženklų, tarsi viliojančių į tolį, metafora.
Okupuotoje Lietuvoje laisvės bokštai buvo nepasiekiami, visus kelius akylai saugojo sovietinė kariauna. Fotografijoje tai – simbolinės šachmatų figūros ant palangės. Senas darbas, manau, susišaukia su festivalio devizu „Įveik paviršių“.
Išradingiausiems – bibliotekos prizas
E.Jurčio meninės fotografijos parodos „Būties nerimas“ pristatymas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose nuskambės kaip baigiamasis tarptautinio kultūros festivalio akordas.
Išskirtinis Klaipėdos knygų mugės bruožas – Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos narių darbų kraičio parodos. Šįkart knygos irgi bus pristatomos bibliotekos koridoriuose, svečiai jų galės įsigyti pigiau nei knygynuose – leidyklų kainomis.
Festivalio svečiai patys išrinks jiems labiausiai patikusį renginį – jų sumanytojams bus įteiktas vardinis šviesaus atminimo bibliotekininkės Laimos Pačebutienės apdovanojimas – klaipėdietės keramikės Daivos Ložytės skulptūrėlė.
Klaipėdos knygų mugės rengėjai primena, jog lankytojai į renginius bus įleidžiami tik pateikę galimybių pasus.
