Tarp perkamiausių balandžio mėnesio knygų – elgesio mechanizmai

Labai dažnai pirmasis gero romano sakinys atskleidžia ir skaitytojų dar tik laukiančio pasakojimo žanrą, stilių, temą.

Koliažas. <br>Archyvo nuotr. 
Koliažas. <br>Archyvo nuotr. 
C.Ward.<br>Archyvo nuotr. 
C.Ward.<br>Archyvo nuotr. 
R.M.Sapolsky. <br>Archyvo nuotr. 
R.M.Sapolsky. <br>Archyvo nuotr. 
Archyvo nuotr. 
Archyvo nuotr. 
Archyvo nuotr. 
Archyvo nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 11, 2022, 4:12 PM

Žudiko anatomija

„Šiandien – Mergaitės su ledinuku metinės. Tai nutiko prie ežero prieš vienuolika metų: mergaitė pirma buvo, o tada dingo. Taigi štai tokią, ir šiaip jau prastą, dieną sužinau, kad tarp mūsų yra Žudikas“, – taip prasideda 41 metų amerikiečių rašytojos Catrionos Ward „Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje“ („Tyto alba“, vertė I.Čepulienė).

Iš šio sakinio ne taip ir sunku suprasti, kad mūsų laukia paslaptingas pasakojimas. Greičiausiai trileris. Psichologinis. Su siaubo elementais. Sakinys taip pat išduoda, kad tas pasakojimas gali būti ir gana stilingai parašytas. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad taip ir yra. Romanui tinka frazė, paprastai taikoma holivudiniams filmams: gerai sukaltas. Visų šių elementų suma greičiausiai ir lėmė, kad C.Ward ir Lietuvoje šovė į perkamiausių grožinių knygų dešimtukų viršūnę.

C.Ward gimė Vašingtone, tačiau augo ne vienoje šalyje: jai teko gyventi Kenijoje, Madagaskare, Jemene ir Maroke. C.Ward baigė anglų kalbos studijas Oksfordo universitete, vėliau – kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete. C.Ward tapo pirmąja moterimi rašytoja, dukart laimėjusia Augusto Derletho apdovanojimą už geriausią siaubo romaną. „Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje“ – trečiasis autorės romanas, kritikų tituluojamas jos literatūriniu proveržiu. Neatsitiktinai jis siaubo literatūros klasikui Stephenui Kingui „nunešė stogą“.

„Pasaulis pilnas nesuprantamų dalykų. Bet galbūt jie susiję“, – jau pačioje romano pradžioje ištaria pagrindinis knygos veikėjas Tedas, apie kurį ir kurio viduje sukasi visas nejaukus, bauginantis knygos veiksmas. „Knygos istorija vyksta šiais laikais. Pagrindinis knygos veikėjas – vienišas atsiskyrėlis Tedas, gyvenantis name su užkaltais langais Nereikalingųjų gatvės gale.

Drauge su juo gyvena dvylikametė dukra Loren ir dažnai skeptiška, Bibliją skaitanti, homoseksuali kalbanti katė Olivija. Šiose apylinkėse jau kurį laiką dingsta vaikai, o dingimo paslapties nepavyksta atskleisti. Jaunos moters vardu Di sesuo taip pat prieš keletą metų dingo prie netoliese esančio ežero. Di tiki, kad su tuo susijęs Tedas. Ji atsikrausto į kaimyninį namą ir pradeda šnipinėti Tedą“, – taip romano siužetą pristatė pati autorė.

Smurto prigimtis

„Vienas geriausių rašytojų tarp mokslininkų ir vienas geriausių mokslininkų tarp rašytojų“, – taip būtų galima apibūdinti Robertą M.Sapolsky, 65 metų amerikiečių neurobiologą ir primatologą. Sunku vertinti šešias ankstesnes šio autoriaus knygas, tačiau naujausia, neseniai pasirodžiusi ir lietuviškai, tiesiog nuostabi. „Kitų knygų“ išleistas R.M.Sapolsky „Elgesys“ (vertė M.Geležauskas) – pakankamai sudėtingas, kad nenuviltų mokslininkų, ir pakankamai suprantamas, kad neišgąsdintų mokslo neragavusių skaitytojų.

Veikalas pastaruoju metu nesitraukia iš perkamiausių negrožinių knygų dešimtukų. Nenuostabu, nes daugeliui rūpi įvairiausių žmogaus poelgių, ypač susijusių su smurtu, motyvai. Galų gale knyga ir aktuali – ji gali padėti įsigilinti į smurtinę Rusijos prezidento ir kariuomenės prigimtį.

Kas gi tas R.M.Sapolsky? Šiuo metu jis – Stanfordo universiteto biologijos, neurologijos ir neurochirurgijos profesorius. Mokslininkas ilgus metus bendradarbiauja su Kenijos nacionaliniu muziejumi. Nuo vaikystės jis rijo knygas apie primatologiją, būdamas 12 metų net pradėjo rašyti laiškus garsiausiems primatologams. 1978-aisiais jis pirmąsyk nuvyko į Keniją tyrinėti laukinių babuinų. Nuo tada jis kasmet keletą mėnesių praleidžia Kenijoje stebėdamas tą patį būrį beždžionių.

Savo garsiausioje knygoje „Elgesys“ R.M.Sapolsky subtiliai, bet ambicingai nagrinėja smurto, agresijos ir konkurencijos biologinius mechanizmus: poelgius ir už jų slypinčius impulsus, individų, grupių ir valstybių veiksmus. Trumpai tariant, tai knyga, kurioje bandoma perprasti, kaip žmonės geba taip virtuoziškai vienas kitam kenkti ir čia pat rūpintis, ir kaip glaudžiai susipynę už šiuos du reiškinius atsakingi biologiniai procesai.

Nors „Elgesyje“ randame daugiau klausimų nei galutinių atsakymų, daug knygoje aprašomų faktų, idėjų, hipotezių, apibendrinimų tiesiog verčia išsižioti. Tarkime, argi feisbukinių žiniuonių laikais ne aktuali kad ir tokia autoriaus mintis: „Nieko gero, jei žmogus mano, kad koks nors siaubingas, žalojantis veiksmas yra pateisinamas. Tačiau gausesnis pasaulio kančių šaltinis yra žmonės, be abejo, nepritariantys tam siaubingam veiksmui... ir čia pat pateikiantys kokias nors ypatingas aplinkybes, sukuriančias išimtį. Kelias į pragarą racionalizavimu grįstas.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.