Ramūnas Gerbutavičius. Ką padovanoti Kalėdoms?

Sprendžiau, ką artimiesiems dovanoti per Kalėdas? Braidžiau po internetinių parduotuvių pusnis. Stūmiausi į priekį prieš žvarbų gūglo speigą. Kasiau dovanų portalų sniegą. Čiuožiau per socialinių tinklų ledą. Šilumos buvo siūloma šitiek daug, bet vis tiek buvo šalta. Guodė tik nuojauta, kad po žeme bus šalčiau, kaip viename eilėraštyje rašė S.Parulskis.

 R.Gerbutavičius.<br> T.Bauro nuotr.
 R.Gerbutavičius.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-12-21 11:35

Kai jau buvau beįlūžtąs į nevilties eketę, pats telefonas, tiksliau nedirbtinio intelekto sukurtas dirbtinis intelektas, pasiūlė išeitį – atkišo reklaminį skelbimą, kuris esą man turėjo tikti: „Sprendi, ką dovanoti Kalėdoms? Nustebink artimuosius praktiška dovana – iešmų vartymo sistema!“ Bingo!

„Mama, dovanoju tau iešmų vartymo sistemą, – mintyse repetavau sveikinimo tekstą. – Žinai, amžius daro savo. Turbūt tau jau sunku vartyti iešmus. Ypač žiemą. O ir nustebinti norėjosi. Juk pati to niekada nebūtum pirkusi.“ Jos balse jau girdėjau pasiutusį džiugesį: „Ačiū, sūneli, tu labai dosnus!“

Kuo panašios ir kuo skiriasi lietuviškos žiemos? Jei ne žmonės, jos visada būtų skirtingos. Gamtoje identiškų formų nebūna – tai žino ne tik mokslininkai, bet ir poetai. O žmonės kuria tradicijas, įpročius, klišes, atsikartojimus, žodžiu, suvienodina tai, kas iš prigimties yra skirtinga.

Turbūt todėl kiekvieną žiemą kelininkus netikėtai užklumpa sniegas, o socialiniai tyrimai atskleidžia, kiek pinigų lietuviai išleis dovanoms. Šiemet, kaip ir pernai, – apie 300–400 eurų. Kiek daug iešmų vartymo sistemų išeis!

Toji dirbtinio intelekto man pasiūlyta išeitis – tikslus prieškalėdinės tikrovės atspindys. Ji, toji išeitis, – kaip prasta knyga, kurioje tiek laikas, tiek vieta, tiek idėja, tiek rezultatas, tiek potekstė taip išklypę, kad tarsi iškritę į šizofrenijos vandenyną, ką jau kalbėti apie kokį nors ryšį su gamta.

Kai svarsčiau, kokia dovana įmanoma nustebinti šiuolaikinį žmogų, kuris yra įsigijęs viską, ko reikia, ir dar daugiau to, ko nereikia, prisiminiau Marko Antonijaus istoriją.

„Ką padovanoti karalienei, kuri turi viską?“ – klausė savęs Romos respublikos politikas ir karvedys, svarstydamas, kaip įtikti Kleopatrai prieš lemiamą Akcijaus mūšį, įvykusį 31 m. pr. Kr. Jis suprato, kad papuošalais neužkariaus jos širdies, nes Egipto karalienė neseniai ištirpino milžinišką perlą acto taurėje ir ją pakėlė prie lūpų. Matydamas beribį materializmą Markas Antonijus suprato, kad jam būtina nepasiduoti madai, jei nori sužavėti moterį, kurią myli. Tad jis kaip dovaną į Aleksandrijos biblioteką atgabeno 200 tūkst. papiruso ritinių.

Sunku pagrįsti istoriniais šaltiniais, bet dabar man norisi tikėti, kad būtent po šio įvykio atsirado skrajojanti frazė „knyga – geriausia dovana“. Ji, kaip ir dauguma skrajojančių posakių, šiandien virtusi tuo pačiu rinkodaros triuku, nes pernelyg abstrakti, kad atspindėtų tiesą. Juk „Fermų mechanizatoriaus žinynu“ gal ir nustebinsi, tarkime, kokį psichologijos profesorių, bet vargu ar pradžiuginsi.

Tad jei už 300–400 eurų negali padovanoti 200 tūkst. knygų, iš kurių artimasis ar draugas išsirinktų sau tinkančią ir patinkančią, galbūt vertėtų paieškoti kitų išeičių? Tarkime, padovanoti laiko, kurio, kaip sakoma, visiems labai trūksta. Ar tai įmanoma? Priklauso nuo vaizduotės lakumo.

Tinka daug kas – nuo indelio su etikete, kurioje užrašyta „Laikas“, iki pasiryžimo pirmąsyk gyvenime sutvarkyti namus, o žmonai leisti padrybsoti prie televizoriaus.

Gera istorija, pasakojimas – dar viena nemokama dovana. Tam tereikia mokėti rašyti arba pasakoti. Kokia istorija yra gera? Šiuo atveju – intymi, nuoširdi, atskleidžianti netikėtą jūsų santykių raidos, giminės gyvenimo aspektą. Svarbiausia – paveikų.

Tarkime, visi jaučiame, kad rūpintis ekologija beveik neskatina sausa statistika, akivaizdūs įrodymai, tiesmuki raginimai. Šiuo požiūriu paveikesnės istorijos. Kad ir tokia: dėl klimato atšilimo mažytė sala ėmė skęsti, ją paliko visi gyventojai, išskyrus vieną vyrą, kas rytą keturi jo anūkai irkluoja į žemyne esančią mokyklą, o jis renčia sieną, kuri turėtų apsaugoti nuo vandens, jie nenori palikti salos – mat žemyne per medžius nematys nieko, net vandens. Istorijos gali išgelbėti pasaulį.

Jei neturite laiko laikui ir istorijoms dovanoti, padovanokite savo artimiesiems ateitį. Tuos 300–400 eurų paaukokite su Grinču kovojančiai Ukrainai ir artimiesiems padėkite po eglute aukos sertifikatą su užrašu „Šviesios ateities“. Juk vargu ar ji įmanoma, jei rusakalbiam Grinčui pavyktų pavogti ne tik Kalėdas ir ne tik iš ukrainiečių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.