– Mantai, esate laisvai samdomas vertėjas. Kiek laiko užsiimate šia profesija, kaip nusprendėte tapti vertėju? Galbūt prisistatykite ir papasakokite daugiau apie save. Žinome, kad šeimoje ne tik Jūs esate vertėjas.
– Viską lėmė vertimo studijos Vilniaus universitete, kurias pasirinkau, nes mokykloje gerai sekėsi kalbos ir kitos humanitarinės disciplinos. Kita vertus, nenorėjau tiesiog studijuoti filologijos, nes visada domėjausi daugybe įvairių temų, o vertimas atrodė kaip sritis, kurioje šie dalykai susilieja. Ir neklydau. Na, o profesionaliai versti pradėjau būtent studijų metais, iš pradžių nuo įvairių techninių ir kitokių tekstų. Dabar mano pagrindinė veikla yra vertimas žodžiu, kur egzistuoja visai kitokie, saviti iššūkiai, tačiau vertimo raštu taip pat neapleidžiu.
Ir visiškai teisingai pastebėjote, kad šeimoje šios profesijos atstovų yra ir daugiau. Mano žmona taip pat dirba vertėja raštu, verčia ir knygas, ir įvairius techninius tekstus, straipsnius. Vertimo studijas baigė bei kurį laiką vertimais užsiėmė ir mano jaunesnis brolis. Ir jo keletą verstų knygų yra išleidusi leidykla „Briedis“. Tiesa, dabar jis visa galva pasinėrė į muzikos pasaulį, kuriame jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
– Ar prisimenate, kokią pirmąją knygą perskaitėte? Gal yra knyga, kuri įkvėpė pradėti vertėjauti?
– Deja, tikrai neprisimenu. Kažkodėl gana ryškiai atsimenu, kaip būdamas priešmokyklinio amžiaus skaičiau eilėraštį apie gaidelį, bet knygos įvardyti nesugebėsiu. Ko gero, viskas prasidėjo nuo pasakų, o jau „knygų rijimo“ etapas atėjo su pirmosiomis „Hario Poterio“ knygomis bei kita jaunesniam skaitytojui skirta ir tuo metu Lietuvoje leista fantastika.
– Metų pabaigoje pristatote perskaitytų knygų apžvalgas. 2022 m. perskaitėte net keturiasdešimt septynias knygas. Skaitote įvairių žanrų kūrinius, bet gal šiuo metu turite mėgstamiausią?
– Mano knygų lentynoje vyrauja keletas žanrų. Pirmiausia tai fantastinės knygos (ir fantasy, ir mokslinės fantastikos žanro), visada labai jam prijaučiau. Taip pat skaitau nemažai negrožinės literatūros, daugiausia istorinės arba mokslo populiarinimo, nemažai ir biografijų ar memuarų. Laiko stengiuosi skirti ir rimtajai grožinei literatūrai. Bet apskritai stengiuosi, kad knygos būtų kuo įvairesnės, o akiratis kuo platesnis, tad jokiam žanrui stengiuosi nesakyti „ne“.
– Tikriausiai visi vertėjai skaitydami knygas atkreipia dėmesį į vertimą. Ar dėl prasto vertimo esate nustojęs skaityti knygą? Kas kūrinį paverčia gera knyga: autoriaus išmonė, vertimas ar kiti dalykai?
– Nustojęs skaityti knygos nesu, turiu įprotį visada pabaigti pradėtą knygą, net jei ji ir pasirodo prasta ar neverta dėmesio. Paskui tiesiog stengiuosi arba to autoriaus, arba panašaus pobūdžio knygų nebeimti į rankas, ir tiek. Bet prastas vertimas tikrai užkliūva ir verčia paniurzgėti. Kita vertus, kai kuriais atvejais suprantu, kad galbūt aš pats nebūčiau išvengęs vienokios ar kitokios klaidos, o tos temos, kurios man atrodo akivaizdžios, kitam gali būti tamsus miškas.
Na, pavyzdžiui, neseniai skaitytoje grožinėje knygoje akis užkliuvo už epizodo, kai per Antrąjį pasaulinį karą Ramiajame vandenyne amerikiečiai torpeduoja japonų kruizinius laivus. Čia iškart vertėjui (ir redaktoriui) turėtų kilti klausimas, kokiais dar kruiziniais laivais kariaujančios šalies piliečiai plaukioja po galimai priešiškus vandenis? Matyt, kad ten buvo kreiseriai (karinių laivų tipas), o ne kruiziniai laivai. Ir atvirkščiai, galbūt aš pats esu kada nors kažką kreivai išvertęs, jeigu nesu labai gerai susipažinęs su tema, o skaitytojui tai gali pasirodyti taip akivaizdu ir sukelti panašią reakciją. Todėl stengiuosi į tokias klaidas žiūrėti atlaidžiau, bet prastas vertimas tikrai gali apkartinti skaitymą.
– Kaip nusprendžiate, kurias knygas versite? Ar turite nusistatęs kriterijus, o galbūt verčiate tik tas, kurios Jums pasirodo įdomios ar aktualios?
– Griežtų kriterijų neturiu. Kadangi esu smalsus žmogus, mane domina bemaž visos temos. O verčiant knygą santykis su atitinkama tema būna visiškai kitoks, nei tiesiog skaitant. Net jei knygoje kuri nors tema nėra giliai išplėtojama, dažniausiai vis tiek tenka papildomai gūglinti, domėtis ir toliau krautis žinių bagažą.
– Ar sutinkate, jog vertėjas (kaip ir autorius) atlieka svarbų vaidmenį istorijos pasakojime? Ar vertėjui visada pavyksta perteikti lietuviškai, ką autorius rašo kita kalba? Su kokiais sunkumais susiduriate, kai verčiate knygas?
– Manau, kad kiekvienas vertėjas ir (viliuosi) didesnė dalis skaitytojų sutinka su šia mintimi. Turbūt tiksliausiai ją apibendrina Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos puslapį puošianti Nobelio literatūros premijos laureato José Saramago citata: „Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai.“
Ar visada pavyksta perteikti lietuviškai? Tikriausiai, kad ne, bet tai nereiškia, kad neįmanoma arba kad nereikia stengtis. Visada yra specifinių dalykų, kurie kelia sunkumų, pavyzdžiui, žodžių žaismas. Dažnai tokiu atveju tenka arba aukoti žodžių žaismą, arba prasmę (t. y. sukurti skaitytojui panašų efektą, tačiau neverčiant tiesiogiai). Ir čia, matyt, egzistuoja dvi stovyklos: viena pasisakys už pirmą variantą, kita – už antrąjį.
Aš dažniausiai palaikau idėją, kad skaitytojui turi būti sukurtas toks pats arba kuo panašesnis efektas, kaip ir skaitant originalą. Žinoma, egzistuoja ir daug kitų sunkumų. Vienas iš jų – vertėjas retai būna verčiamos temos specialistas. Dažniau būna su ja susipažinęs geriausiu atveju paviršutiniškai, tad, skaitydamas bei versdamas tekstą, kartu ir mokosi. Viena vertus, tai žavu ir įdomu, kita vertus, reikia daug pastangų ir kruopštaus darbo. Be to, suprantama, kad per keletą mėnesių nepasieksi tokio ekspertinių žinių lygio kaip autorius, kuris toje temoje galbūt sukasi jau ištisus dešimtmečius.
– Jau kurį laiką bendradarbiaujate su leidykla „Briedis“. Pastaruoju metu verčiate jų albumines knygas, tokias kaip „Leonardas da Vinčis. Gyvenimas ir kūryba 500 iliustracijų“ arba „Rokas. Roko muzikos istorija“. Šios knygos sulaukė nemažai skaitytojų dėmesio. Kaip manote, kuo albuminės knygos patrauklios?
– Ko gero, savo apipavidalinimu ir akiai patraukliu dizainu. Manau, kad iliustracijos, nuotraukos ar net šriftas šiuo atveju atlieka svarbesnį vaidmenį nei teksto turinys. Nors, norisi tikėtis, kad ir jis ne paskutinėje vietoje.
– Kaip teigiate socialiniuose tinkluose, „debiutavote naujoje srityje“ – iš italų kalbos išvertėte istorinio transporto entuziastams skirtus albumus „Ferrari“ ir „Harley-Davidson“ (išleido leidykla „Briedis“). Ar vertimas iš italų kalbos sukėlė iššūkių? Žinant tai, jog šiose knygose daug techninių specifikacijų.
– Na, pirmiausia, mano italų kalbos žinios nėra tokios stiprios kaip anglų, tačiau keletą metų mokiausi šios kalbos universitete, teko studijuoti Italijoje su programa „Erasmus“, tad tam tikri pagrindai, net ir ilgą laiką kalbos nevartojant, išlieka, o vėliau, jau dirbant su ta kalba, grįžta. Gal didesnis iššūkis buvo tas, kad šiose knygose buvo labai daug techninės terminologijos, įvairių automobilių ar motociklų detalių pavadinimų, todėl dažnai vis tiek teko iš pradžių jas išsiversti į anglų kalbą, o paskui ieškoti lietuviškų atitikmenų, nes tokių smulkmeniškų italų–lietuvių kalbų technikos žodynų tiesiog neturime. Taigi reikėjo įdėti šiek tiek papildomo darbo ir pastangų, ir tiek.
– Neseniai pasirodė Jūsų versta knyga „Iliustruota pasaulio istorija“. Tai enciklopedinio pobūdžio leidinys. Kuo jis išsiskiria iš kitų enciklopedijų? Kaip manote, koks buvo autorių tikslas?
– Leidyklos „Briedis“ išleista „Iliustruota pasaulio istorija“, ko gero, išsiskiria aprėpiamų temų gausa. Nors enciklopedija palyginti nėra itin didelės apimties, joje atsiranda pakankamai vietos ir toms istorinėms epochoms bei asmenybėms, kurios pas mus, Lietuvoje, nėra itin gerai pažįstamos. Na, pavyzdžiui, man atrodo, kad apie ikikolonijinę Afriką turime mažokai žinių. Taip pat, pavyzdžiui, aš pats bemaž nieko nežinojau apie Čosono dinastiją Korėjoje ir tik labai mažai nutuokiau apie įvairias civilizacijas, imperijas ir karalystes Artimuosiuose Rytuose. Tad daug ko išmokau.
Kita vertus, šioje knygoje daug dėmesio skiriama ir toms temoms, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių ankstesniuose istoriniuose naratyvuose to dėmesio nesulaukdavo ir tik pastaraisiais dešimtmečiais ima iškilti į paviršių. Pavyzdžiui, apie įvairias senovės pasaulio ar Viduramžių moteris valdoves, ar apie kitus XX a. JAV pilietinių teisių judėjimo lyderius, ne tik Martiną Lutherį Kingą. Manau, kad autorių komandos tikslas ir buvo ne tik supažindinti skaitytoją su svarbiausiais istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, bet ir atskleisti tą istorijos dalį, kuri ilgą laiką buvo likusi paraštėse.
– Ką naujo, naudingo ar aktualaus atradote šiame leidinyje?
– Kaip minėjau, knygoje nė viena tema neišplėtojama pernelyg giliai, tačiau į daugybę temų pateikiamas tam tikras įvadas, kuris gali tapti akstinu pasidomėti plačiau. Be to, viena iš knygoje vyraujančių temų yra vadinamasis vaiko portretas, t. y. pateikiamas tam tikros istorinės epochos vaiko ar jaunuolio aprašymas (pvz., Tiudorų dinastijos atstovo Eduardo VI, kuris tapo Anglijos karaliumi vos devynerių metų), padedantis jaunajam skaitytojui lengviau susitapatinti su aprašoma istorija ir įvykiais.
Manau, kad knyga puikiai tiks kiekvienam smalsiam, istorijos procesais ir pasaulio raida besidominčiam skaitytojui. Gausybė iliustracijų ir žemėlapių padeda susidaryti daug išsamesnį vaizdą apie aprašomus įvykius.
Na, o kalbant apie naujus ir aktualius dalykus, manau, kad šiuo atžvilgiu išsiskiria mano jau minėtas temų platumas. Net ir istorijos gerbėjai sužinos ką nors naujo apie Polinezijos civilizacijas ar Japonijos šiogūnus.
– Ko palinkėtumėte, ką patartumėte pradedantiesiems vertėjams arba tiems, kurie siekia tapti vertėjais?
– Skaitykite ir domėkitės viskuo. Kuo daugiau bendrųjų žinių turėsite, tuo bus lengviau griebtis bet kurios naujos temos. Yra žmonių, kuriems neįdomus sportas. Arba tų, kurie sako, kad „aš toj fizikoj nieko nesuprantu“. Manau, kad profesionalus vertėjas, kuris nesispecializuoja vienoje siauroje srityje, tiesiog negali laikytis tokio požiūrio. Niekada nežinai, kur prireiks vienokių ar kitokių žinių. Ir kuo daugiau bei kuo platesnių jų būsi sukaupęs, tuo bus lengviau įsilieti į naują temą ar suprasti kai kurias potekstes bei aliuzijas.
