„Metų knygos rinkimų“ laureatai įsitikinę: rašyti reikia nesistengiant atspėti skaitytojų skonio

Kasmet vykstanti Vilniaus knygų mugė tapo ne tik proga pristatyti naujus kūrinius ir leidinius ar susitikti su autoriais, bet ir įvardyti geriausias praėjusių metų knygas. Kol laukiame 2023-iųjų nominantų paskelbimo, pažvelgėme į buvusius laureatus.

Akvilina Cicėnaitė Charles.<br>Lauros Vansevičienės nuotr.
Akvilina Cicėnaitė Charles.<br>Lauros Vansevičienės nuotr.
Norbertas Černiauskas.<br>Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Norbertas Černiauskas.<br>Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintaras Gimžauskas, Vilniaus knygų mugė

2024-02-20 14:42

Kaip pavyko tapti „Metų knygos rinkimų“ prizininkais ir kokius niuansus labiausiai kūryboje akcentuoja, papasakojo Norbertas Černiauskas ir Akvilina Cicėnaitė.

Rašė, nes kitaip negalėjo

Istoriko N. Černiausko kūrinys „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ metų knygos apdovanojimą publicistikos ir dokumentikos kategorijoje laimėjo 2021 metais. Autorius įsitikinęs – ši knyga buvo jo, kaip istoriko, vidinių klausimų išlaisvinimas, nes kūrinys dedikuotas temai, kurią jis privalėjo apsvarstyti.

Kalbėdamas apie motyvus, paskatinusius po ilgų svarstymų ar ieškojimų galutinai sėsti prie knygos, N. Černiauskas teigia, kad 1940 m. įvykių klausimas niekada nepalikdavo ramybėje, tarsi, visą laiką persekiojo. Tad knietėjo šitą klausimą išanalizuoti knygoje ir taip suvesti sąskaitas su savimi ir uždaryti šią dilemą. Dar viena priežastis – tai, kad prisidėjęs prie kitų knygų leidybos ar prirašęs mokslinių straipsnių pats istorikas nebuvo išleidęs asmeninės knygos.

Tiesa, N. Černiauskas pripažįsta, kad tuomet ištikusi pandemija irgi savotiškai padėjo parašyti knygą. Ji tapo galutiniu ženklu, paskatinusiu prisėsti prie knygos. 

„Metai bėgo, tie klausimai vis kėlė nerimą. Parašydavau nuotrupas, fragmentus, bet tai nesusidėdavo į jokią apčiuopiamą visumą. Atėjus pandemijai, tapo aišku, kad turiu nepanikuoti, nenukėlinėti, o sėsti ir imtis darbo“, – pasakoja autorius.

Pasak jo, tokios fenomenalios knygos sėkmės istorikas nesitikėjęs, tačiau manęs, kad atgarsio knyga sulauks vien dėl svarstomų klausimų joje.

„1940 metų problema ir jų įvykių klausimai tūno bei reguliariai prasiveržia kiekviename, kuris bent kiek domisi istorija. Tad galvojau, kad atgarsio knyga sulauks. Tačiau tikrai nesitikėjau jo tokio didelio“, – prisipažįsta N. Černiauskas. 

Kalbėdamas apie atsiliepimus ar komentarus, istorikas teigia, kad jį nustebino interpretacijų gausa. Anot autoriaus, jam buvo įdomu pamatyti, kaip skirtingai žmonės ją suprato. „Kaip autorius palikau erdvės toms interpretacijoms“, – sako istorikas. 

Pasak N. Černiausko, knygoje aptariamam turiniui įtakos turėjo ir geopolitiniai poslinkiai pasaulyje.

Paklaustas, ar pajuto knygos įtaką skaičiusiems, autorius teigia, kad vienu iš kūrinio nuopelnų galima laikyti glaudesnio ryšio su praeitimi užmezgimą ir parodymą, jog panašumų su tolimais metais galima atrasti gerokai daugiau, negu iš pradžių atrodytų. 

„Poveikis visuomenei tikrai buvo. Žinoma, jį nelengva išmatuoti, nustatyti ar įvertinti. Kita vertus, malonu, kad knyga analizuojama, stebint ir dabarties paraleles, nes dažniausiai profesiniame lauke ginčijamės dėl praeities. Knyga atvėrė akis ir sukūrė empatijos ryšį su buvusiais laikais“, – dalijasi „1940. Paskutinės Lietuvos vasara“ autorius.

Istorikas šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 22–25 d. LITEXPO centre, pristatys naujausią kūrinį „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“.

N. Černiauskas sako, kad ji skirta dar vienam ilgai kankinusiam klausimui analizuoti – kaip Lietuva gyventų ir atrodytų, jeigu nebūtų lemtingųjų 1940-ųjų įvykių ir viskas būtų susiklostę kiek kitaip.

„Knygą iš esmės galima skaityti ir kaip pirmosios tęsinį. Laiko ilgesys, kuris nebūtinai įvyko. Tai diktuoja ir pavadinime esantis žodis „fado“, reiškiantis melancholiškos portugalų liaudies dainos žanrą“, – aiškina VU dėstytojas.

Nepaisydamas patirtos sėkmės, kai debiutinė knyga buvo pripažinta „Metų knyga“, N. Černiauskas tikina negalįs duoti gero, sėkmingo literatūros kūrinio recepto. Tiesa, remdamasis asmenine patirtimi teigia, kad kuriant buvo svarbu išlaikyti dramaturgiją, kūrinio nuotaiką, atmosferą.

„Aš rašiau, nes kitaip negalėjau. Net kai iš pradžių negavau jokio finansavimo tai knygai, vis tiek rašiau, negalvodamas apie menamą sėkmę. Manau, tai irgi yra labai svarbi sudedamoji vykusio kūrinio dalis“, – pabrėžė istorikas.

Svarbu nesistengti įtikti

Savo mintimis apie „Metų knygos rinkimų“ apdovanojimą, rašymą bei skaitytojų vertinimus pasidalijo ir kita autorė – 2022 m. grožinės literatūros kategorijoje laimėjusi Akvilina Cicėnaitė. Pripažinimo sulaukęs jos romanas „Anglų kalbos žodynas“ buvo antrasis rašytojos kūrinys suaugusiesiems.

Kalbėdama apie perėjimą iš rašymo paaugliams į suaugusiųjų literatūrą, A. Cicėnaitė sako, kad tai buvo visiškai natūrali mintis, brendusi ilgą laiką.

„Kuriant paaugliams svarbus siužetas, gyva, paveiki kalba, norisi lengvumo, šviesos net ir kalbant sunkesnėmis temomis. Svarbu vengti didaktiškumo, moralizavimo – jaunoji auditorija tai greit pastebi. Rašydama suaugusiesiems galvojau ne tiek apie siužetą, kiek apie idėją – kokios temos man atrodo svarbios, į kokius klausimus neturiu atsakymo. Rašydama jiems galėjau daryti, ką noriu – tam tikra prasme tai buvo iššūkis, bet drauge išlaisvino nuo galvojimo apie žanrus ir jų ribas“, – sako rašytoja. 

Pirmasis autorės romanas suaugusiesiems „Tylos istorija“ buvo sutiktas ir priimtas gerokai kukliau, tačiau pati rašytoja teigia tai įvertinusi kaip gerą pamoką, leidusią pamatyti lietuvių literatūros lauką ir galimybes dalyvauti jame, gyvenant svetur.

Pasak rašytojos, kuriant jai svarbiausia yra ištobulinti tekstą, nudailinti kalbą, išlaikyti vientisą struktūrą.

„Man buvo svarbus ir tekstas kaip visuma, jo struktūra, ir kartu kiekvieno sakinio grožis. Visus dvejus metus, kol rašiau, gyvenau tuo tekstu, rašiau jį mintyse net nerašydama. Tądien, kai turėjome pristatyti „Žodyną“ Vilniaus knygų mugėje, prasidėjo karas, ir visi kurį laiką turbūt mažiausiai galvojome apie literatūrą. Tad  vėlesni knygos apdovanojimai vėlgi buvo savotiškas netikėtumas“, – prisimena autorė. 

Tiesa, antrindama N. Černiauskui, rašytoja įsitikinusi – vienintelis raktas į sėkmę yra autentiškumas. Akvilina ragina nemėginti taikyti į menamą skaitytojų skonį, bandyti jį nuspėti, o tiesiog rašyti taip, kaip autorius geba geriausiai.

Rašytojos teigimu, knygos auditorija diktuoja ir savus jos kūrimo įpročius. Knygose vaikams teksto nebūna daug, todėl kiekvienas žodis įgyja ypatingą svorį. Kuriant paaugliams, itin svarbus siužetas, aiškūs jo rėmai, struktūriškumo laikymasis, nuoseklumas. O „Anglų kalbos žodynas“ – lėtos kūrybos kūdikis.

„Metų knygos rinkimų“ apdovanojimo laureatė atvira – parašyti knygą įkvėpė pats gyvenimas užsienyje, dvikalbės aplinkos dilemos, namų pasidalijimas, iškylantis negalėjimas perteikti minčių ar jausmų užsienio kalba.

„Didžiausią įtaką darė nemažai metų gyvenimo svetur – rašydama šią knygą, norėjau pati sau paaiškinti, ką reiškia gyventi tarp dviejų šalių ir dviejų kalbų, ar išvis įmanoma turėti dvejus namus, kas yra namai kaip įsipareigojimas, kaip vertybinis sprendimas. Svarbus buvo ir laikas – didžiąją dalį teksto rašiau pandemijos metu, kai Australija, kurioje gyvenau, buvo atsiskyrusi nuo viso likusio pasaulio“, – apie knygos rašymo kontekstą kalba A. Cicėnaitė.

Autorė pabrėžia, kad rašydama daug skaitė, o didžiausią įtaką jai darė kūriniai ir autoriai, nepabijoję laužyti nusistovėjusių literatūros normų, leidęsi į eksperimentus. Tarp jų A. Cicėnaitė pamini Nobelio premijos laureates Annie Ernaux ir Olgą Tokarczuk.

Rašytoja sako, kad jai įdomūs literatūros kūrėjo vaidmens pokyčiai visuomenėje, kai nuo jo numetama autoriteto ar moralinio vedlio, turinčio ypatingą pašaukimą, etiketės našta. Į kai kuriuos su literatūros kritika bei rašytojo įtakos kaita susijusius klausimus A. Cicėnaitė tikisi atsakyti ir rengiamame moksliniame darbe. 

„Man įdomu stebėti rašytojų statuso, savivokos, laikysenos viešumoje kaitos procesus – kaip vis mažiau kalbame apie ypatingą kūrėjo paskirtį ir misiją, apie rašytoją kaip tautos vedlį ar moralinį autoritetą, kaip įsigalėjus socialiniams tinklams vyksta prieigos prie literatūros ir kūrėjo demokratizacija, stiprėja rašytojų pastanga konstruoti simboliškai ir komerciškai sėkmingą viešąjį įvaizdį, darosi gaji nuostata „rašyti gali kiekvienas“; kaip rašytojo darbas vis labiau imamas suvokti kaip viena profesijų, o ne ypatingas pašaukimas; kaip keičiasi ir literatūros kritikos vaidmuo. Neseniai šia tema pradėjau rengti disertaciją, kurioje ir tikiuosi bent iš dalies atsakyti į šiuos klausimus“, – sako rašytoja.

2023 m. „Metų knygos rinkimų“ nominantai

Kaip ir kasmet, Vilniaus knygų mugėje šiemet taip pat bus paskelbti „Metų knygos rinkimų“ nominantai 5 kategorijose – vaikų, paauglių, suaugusiųjų, publicistikos ir poezijos.

Pretendentai ir jų kūriniai bus įvardyti jau vasario 22 d., pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną. 12 val.  LITEXPO konferencijų salėje 5.1.

Be to, 3 LITEXPO salės galerijoje II aukšte visos mugės metu veiks akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ knygų nominančių ekspozicija.

Vilniaus knygų mugė, kuri vyks vasario 22–25 d. LITEXPO parodų centre, be geriausių kūrinių apdovanojimų, žada daugybę įsimenančių susitikimų, prasmingų diskusijų ir įkvepiančių renginių, su kuriais susipažinti galima interaktyvioje mugės programoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.