Rašytojui turėtų būti gana sudėtinga nuo literatūros vaikams sėkmingai pereiti prie kūrinio suaugusiesiems.

Kotryna Zylė – žinoma knygų vaikams ir paaugliams autorė. Jos pirmoji knyga „Milžinas mažylis“ buvo įtraukta į geriausių 2014 metų knygų vaikams penketuką, o „Didžioji būtybių knyga“ (2016 m.) nacionaliniame knygos meno konkurse buvo apdovanota pagrindine premija vaikų knygų grupėje kaip gražiausia 2016 m. knyga vaikams. Vaikus ir paauglius sudomino ir kiti rašytojos kūriniai. Neseniai pasirodžiusius „Mylimus kaulus“ (išleido „Aukso žuvys“) pati autorė pristato kaip pirmąją savo knygą suaugusiesiems.

Kritikai pasakys, ar K.Zylei pavyko sėkmingai įžengti į suaugusiųjų literatūros pasaulį, o skaitytojai įsitikinę, kad pavyko. Neatsitiktinai „Mylimi kaulai“ rugpjūtį figūravo tarp perkamiausių grožinių knygų.

Kūrybinė misija

K.Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis jos kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime.

„Mylimi kaulai“ – ne išimtis. Romane puikiausiai sugyvena sostinės daugiabučių rajono kasdienybė ir kaimo realijos, mitologija, folkloras.

[[ge:lrytas:lrytas:34168348]]

Pasak leidėjų, „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija, prisodrinta maginės realybės: gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių.

Romanas parašytas gana stilingai, nors netrūksta ir pretenzingumo, dirbtinumo, baltų siūlų. Tekstą iš pradžių skaitai kaip eilėraštį, tačiau ilgainiui jis virsta poema, nors, tiesą sakant, galėtų būti apsiribota saikingesne forma.

[[ge:lrytas:lrytas:31790966]][[ge:lrytas:lrytas:32242385]]

Pati K.Zylė šiuolaikybės ir tautosakos pynimą vadina savo misija ir pašaukimu: „Mane veža tautosaka ir mitologija. Tikiu, kad tradicijos, papročiai, mitologija yra mūsų savastis, mūsų visų, tik reikia rasti, kaip apie tai kalbėti šiandienos žmogui, kaip pabudinti jo jausmus ir pasėti susižavėjimo sava kultūra sėklą. O šiaip labai smagu laužyti taisykles, jei tik jas išmanai.

Aš jaučiuosi pankuojanti, žaidžianti, laužanti įsivaizdavimą, kad paveldą turime užkonservuoti ir žvelgti į jį per pagarbų atstumą. Išrengiu tą mūsų kultūrą plikai, pastatau šių laikų mieste ir paleidžiu gaivališkai siautėti. Žiūrėkit, argi ne nuostabu?“

Pavojinga manija

Sunku tiksliai pasakyti, kodėl žmones domina meno vagystės ir meno vagys? Be visa kito, gal ir todėl, kad kiekvienas mūsų norėtų savo namuose pasikabinti kokio Vincento van Gogho ar Leonardo da Vinci paveikslą?

Tačiau dėl suprantamų priežasčių tenkinamės reprodukcijomis. Sėkmingų vagysčių istorijos ir taiklūs meno vagių portretai mums suteikia galimybę bent fantazijoje pasijusti šedevro savininku. Puikiausias pavyzdys – Michaelo Finkelio knyga „Meno vagis“ (išleido „Alma littera“), kuri rugpjūtį atsidūrė mūsų šalyje perkamiausių negrožinių leidinių dešimtukuose.

Nuo vaikystės rašytoju svajojęs tapti M.Finkelis parašė tokius tarptautinius bestselerius kaip „Nepažįstamasis miške“, „Tikra istorija“ (pagal ją 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) ir, žinoma, „Meno vagis“.

[[ge:lrytas:lrytas:34168351]]

M.Finkelis taip pat ilgai dirbo žurnalistu, rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė tokiems leidiniams kaip „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“. Jo tekstai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas.

„Meno vagį“ leidiniai „The Washington Post“, „The New Yorker“ ir „Lit Hub“ išrinko geriausia metų knyga. Apie ką ji? Apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusį Stephane’ą Breitwieserį.

[[ge:lrytas:lrytas:32751305]][[ge:lrytas:lrytas:33643282]]

Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami pačiais įvairiausiais būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip šiam vagysčių meistrui. Per dešimt savo karjeros metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury dienos.

Knygoje „Meno vagis“ M.Finkelis skaitytojus įtraukia į keistą, bet žavų S.Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, S.Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, todėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi.

Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, S.Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.

Tarp perkamiausių rugpjūčio mėnesio knygų – misijos ir manijos ženklai