Nacionalinės premijos laureatas J.Erlickas – prieštaringa asmenybė. Jo niekur neįsprausi. Nei tarp garsiųjų Sigitų. Nei tarp Matučio ir Landsbergio. Nei tarp Scilės ir Charibdės.
Kai visi urmu ėjo į Europą, J.Erlickas dainavo. Kai kiti, sulaukę garbingo amžiaus, apverkia vaikystę ir puola į neviltį arba „į butelį“, J. Erlickas pradeda tapyti ir savo garbius jubiliejus švenčia jaunimo pamėgtuose klubuose.
Lietuvių rašytojas, poetas, publicistas J. Erlickas gimė 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose, Akmenės rajone, baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, studijavo lituanistiką Vilniaus universitete.
Dirbo gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku.
Bet svarbiausia, kad J. Erlickas daugybę metų atidžiai stebi aplinkinį pasaulį ir savo taikliomis įžvalgomis mielai dalinasi su skaitytojais. Štai viena jų:
"Jie vis šūkalioja: sutvarkysim antrąją pensijų pakopą!..
O juk seno žmogaus kelyje pakopų išvis neturėtų būti!"