Kas yra genialumas? Sunku tiksliai atsakyti, bet viena aišku: genialumas linkęs neužsidaryti vienoje srityje.

Galime atsiminti Leonardo da Vinci ar tą patį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Jie abu stengėsi skleistis pačiomis įvairiausiomis kryptimis.

Štai M.K.Čiurlionis ne tik buvo išskirtinis dailininkas ir kompozitorius, bet ir išbandė plunksnos magiją – kitaip tariant, savo pasaulėjautą stengėsi išreikšti ne tik vaizdais ir garsais, bet ir žodžiais. M.K.Čiurlionio literatūrinių bandymų rinktinę „Žodžio kūryba“ (LRS leidykla) sudaręs Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad jei M.K.Čiurlionis būtų rašęs ne lenkų, o lietuvių kalba, o juolab jei būtų lietuviškai (nors vertimus) spausdinęs, jo vardas būtų seniai įėjęs į mūsų literatūros istoriją ir užimtų ten visai savitą kertelę.

Ši dar 1997 metais pasirodžiusi knyga įgavo antrą kvėpavimą – atnaujintas ir papildytas leidimas jau kurį laiką figūruoja tarp perkamiausių grožinių leidinių.

„Laimingas nebūsiu“

Ar M.K.Čiurlionio literatūriniai bandymai genialūs? Jei prisimintume, kad vos keleriais metais vėliau savo dienoraščius ir prozą rašė Franzas Kafka, taptų akivaizdu, kad nors abiem autoriams būdingas atvirumas, nuoširdumas, filosofiškumas, F.Kafkai pavyko išsivaduoti iš tam tikro abstraktumo, kuriame maudėsi M.K.Čiurlionis.

[[ge:lrytas:lrytas:37928379]]

Tenka sutikti su V.Landsbergiu, kad M.K.Čiurlionio parašyti literatūros puslapiai ir komentuoja, ir esmingai papildo dailininko ir kompozitoriaus portretą. M.K.Čiurlionio rašiniai kupini jo muzikai ir dailei būdingų įvaizdžių, tokių kaip jūra, kalnas, ruduo, sparnai, varpas, miškas, dažnai įgaunančių simbolinių prasmių. Kartais net atrodo, kad M.K.Čiurlionis žodžiais tarsi stengėsi nusipiešti būsimo paveikslo eskizą ar susidėlioti būsimos muzikinės kompozicijos apmatus.

Šiaip ar taip, M.K.Čiurlionio literatūriniai kūriniai įdomūs ir kaip jo psichologinio portreto štrichai, persunkti begalinio liūdesio.

„Taip, laimingas nebūsiu, kitaip būti negali, – dienoraštyje rašė M.K.Čiurlionis. – Pernelyg visam kam esu jautrus, pernelyg viską imu į širdį, svetimų žmonių nemyliu ir jų bijau, gyventi su jais nemoku. Pinigai manęs nevilioja, laukia manęs vargas, abejoju savo pašaukimu ir talentu ir nieko nepasieksiu. Taigi būsiu niekas, nulis, bet suvoksiu savo padėtį.“ Pripažinkime, tokios žmogaus, kurį vadiname genijumi ir kurio kūriniais žavimės, mintys – daugiau nei iškalbingos.

Laimės pamokos

Jei XIX–XX a. sandūroje, kai gyveno M.K.Čiurlionis, visokios psichoterapijos būtų buvusios tokios pat gajos kaip dabar, jis greičiausiai būtų ne vieną valandą praleidęs krėsle prieš psichoterapeutą. Kas žino, gal tos laimės pamokos jam būtų įpūtusios daugiau pasitikėjimo savimi ir sutvirtinusios krinkančią psichiką. Bent jau geštalto praktikos propaguotojams Philui Joyce’ui ir Charlotte Sills (nuotr.) M.K.Čiurlionis būtų išties įdomus egzempliorius.

[[ge:lrytas:lrytas:37928361]]

Šių psichoterapeutų parašytas veikalas „Geštalto praktika“ („Vaga“, vertė V.Daugėlienė), kurį laiką besipuikuojantis perkamiausių negrožinių knygų dešimtukuose, laikomas viena svarbiausių ir aiškiausių knygų apie geštalto terapiją, kuri dėl itin specifinių terminų ir stiliaus vis dėlto labiau skirta ne plačiosioms masėms, o studentams ir patyrusiems specialistams.

Kas yra ta geštalto terapija? Ši plačiai pasaulyje žinoma psichoterapijos kryptis buvo sukurta Niujorke 1951 metais, kai pasirodė Fritzo Perlso, Paulo Goodmano ir Ralpho Hefferline’o knyga apie geštalto terapijos teoriją ir praktiką, daugelio specialistų dabar vadinama „biblija“.

„Geštaltas yra humanistinė ir egzistencinė terapija, paremta tikėjimu, kad žmonės gimsta turėdami išteklių ir gebėjimų geriems santykiams su kitais žmonėmis užmegzti bei palaikyti ir gyventi pasitenkinimą teikiantį, kūrybingą gyvenimą; tačiau dažnai nutinka taip, kad vaikystėje (o kartais ir vėliau) kas nors tą procesą sutrikdo, žmogus „pritunka“ fiksuotų šablonų ir įsitikinimų apie pasaulį bei save patį ir tarp jų užstringa. Geštalto teorija siekia atskleisti, kurie iš tų šablonų vis dar aktyviai veikia žmogaus gyvenimą. Geštalto specialistai padeda atrasti, kaip kitaip ir kūrybiškiau galima spręsti problemą“, – rašo knygos autoriai.

[[ge:lrytas:lrytas:35974307]][[ge:lrytas:lrytas:36564431]][[ge:lrytas:lrytas:36772341]][[ge:lrytas:lrytas:37385889]]

„Geštalto psichoterapija – tai ne technikų ar instrumentų rinkinys. Tai gyvenimo būdas, gyvenimą keičianti filosofija ir praktika. Pagrindinis šios psichoterapijos tikslas – padėti žmogui atrasti kontaktą su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu. Ji padeda susigrąžinti gyvybiškumą, spontaniškumą ir kūrybiškumą, paskatina žmogų žiūrėti į pasaulį iš holistinės perspektyvos ir geriau suprasti save, puoselėti įkūnytą ir sąmoningą būtį, tapti savo gyvenimo kūrėju“, – įžangoje pridūrė lietuvių geštalto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė.

Jei jums vis dar neaišku, kas ta geštalto terapija, teks perskaityti Ph.Joyce’o ir Ch.Sills veikalą.

Perkamiausiose balandžio mėnesio knygose – laimės prieskoniai