„Praėjo trisdešimt metų nuo Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“ pasirodymo. 1995-aisiais tai buvo tarsi povandeninio ugnikalnio išsiveržimas, daugiabalsis emancipacijos choras, o jaunai studentei – ir gelbėjimosi ratas, kurio stveriesi ieškodama savo vietos ne tik šeimoje, bet ir meno bei mokslo pasaulyje.
Ar šiandien gyvos feminizmo idėjos? Kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė, literatūra ir menas?“ – apie numerio idėją numerio vedamajame rašo A. Cicėnaitė ir L. Kreivytė.
Kuratorės skaitytojams siūlo feminizmo ekskursijas. Mokslininkės, menininkės, rašytojos, aktyvistės tekstuose nužymėjo svarbias feminizmo stoteles. Klausimų punktyrai: nuo feminisčių susibūrimo „Klėtis“ nepriklausomybės pradžioje, 1992 m. Vilniaus universitete įsteigto Lyčių studijų centro iki besikeičiančio feministinio diskurso literatūros ir meno lauke, padėties žmogaus teisių srityje.
Savo sričių ekspertės apžvelgia moterų kūrėjų kelią Lietuvos kultūroje: Santa Lingevičiūtė rašo apie kiną, Agnė Narušytė – apie fotografiją, Sigita Ivaškaitė – apie teatrą, Monika Krikštopaitytė – apie dailę. Numeryje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas amerikiečių rašytojos Ursulos Le Guin chrestomatinis rašinys „Literatūros kaip krepšio teorija“.
Ant žurnalo viršelio – kadras iš Eglės Budvytytės videodarbo „Dainos iš komposto: mutuojantys kūnai, yrančios žvaigždės“. Ši menininkė kitais metais atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Tai pirmas atvejis istorijoje, kai mūsų šaliai savarankiškai atstovaus viena menininkė.
Pavadinime pametė „s“
Specialiai šiam numeriui pakoreguotas nuo pat žurnalo įkūrimo 1946 m. nesikeitęs grafiko ir scenografo Telesforo Kulakausko sukurtas pavadinimo logotipas – numesta „s“ raidė: „Literatūra ir mena“. „Specialiai vartojame moteriškąją giminę, tarsi grįždamos į tarpukarį, kai nauji reiškiniai dar nebuvo „suvyrinti“, kai filmas buvo filma“, – tokį sprendimą aiškina numerio kuratorės.
Eksperimentas su kviestinėmis redaktorėmis – žurnalo atsinaujinimo programos tęsinys.
„Nuo pernykščių metų pradžios pradėjome intensyviai ieškoti naujų formų, kad suaktualintume žurnalą. Garsiausiai nuskambėjo atskirų šalių kultūroms skirti leidiniai – su „Le Monde“ dienraščiu rengtas prancūziškas numeris, Suomijai ir Lenkijai skirti numeriai.
Kuriame daug teminių numerių – apie pajūrį, kiną, šiuolaikinį šokį. Pasikvietę komandą iš išorės tikimės puslapiuose pateikti naujų perspektyvų“, – apie sumanymą vieną žurnalą perduoti į kviestinių redaktorių rankas pasakoja „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorė Lina Laura Švedaitė.