Ši rašytoja puikiai žinoma ir mūsų skaitytojams – dvi jos knygos pasirodė lietuvių kalba („Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ ir „Šviesos stygius“, abi jas iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė, išleido leidykla „Alma littera“) ir sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, pateko į perkamiausių metų knygų sąrašus.
N.Haratischwili – Tibilisyje gimusi rašytoja, teatro režisierė ir dramaturgė. Tbilisyje ji studijavo kino, o Hamburge – teatro režisūrą, 2012 metais gavo Vokietijos pilietybę. Nors dabar rašo vokiečių kalba ir laikoma viena sėkmingiausių šiuolaikinių vokiečių rašytojų, N.Haratischwili sako, kad kuo ilgiau ji gyvena Vokietijoje, tuo labiau jaučia savo kartvelišką kilmę. Sudėtinga, skausminga Skaratvelo istorija – taip pat jos knygų centre.
Pirmąjį savo romaną „Juja“ N.Haratischwili parašė 2010 metais, ir ši knyga iškart pelnė jai pripažinimą, buvo nominuota Vokietijos knygų apdovanojimui. Tačiau pasaulinį pripažinimą ji pelnė romanu „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“, kuris išverstas į 25 kalbas, pateko į tarptautinės Bookerio premijos ilgąjį sąrašą, pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Šioje šimtmetį aprėpiančioje šeimos sagoje ji pasakoja Sakartvelo, o kartu ir visos Europos istoriją. Epiškame pasakojime – ir tragiški likimai, ir meilės istorijos, ir žmogaus pastangos nepalūžti istorinių verpetų metu, ištikimybė savo šeimai. Čia ji pasakoja apie raudonąjį terorą ir kolektyvinę atmintį, sugebėdama rimtas temas pateikti įtraukiančiai, jaudinančiai.
Kitame lietuvių kalba pasirodžiusiame romane „Šviesos stygius“ ji pasakoja apie pastarųjų kelių dešimtmečių Sakartvelo istoriją, atskleisdama ją per keturių moterų tarpusavio santykius. Grakščiu stiliumi parašytoje knygoje ji vedžioja mus prisiminimų labirintais, klausdama, kaip praeitis veikia dabartį.
„Esu kažkur tarp Rytų ir Vakarų, tarp dviejų kultūrų ir dviejų kalbų“, – sako rašytoja. Pastaruoju metu ji dažnai kviečiama kalbėti ne tik apie savo knygas, bet ir apie padėtį Sakartvele, kuris dabar išgyvena lūžio laikotarpį. Susitikimo Vilniuje metu rašytoja irgi kalbės ne tik apie knygas, bet ir dalinsis savo vizija, kokia šios šalies ateitis – kaip jai rasti savo vietą Europoje, kokia jos, kaip rašytojos, pareiga savo tautai šiuo metu.
„Visa mūsų šalies istorija yra okupacijos istorija“, – sako rašytoja. Jos knygose atskleidžiamos istorinės patirties temos yra itin aktualios ir šiais Rusijos agresijos laikais. „Nesu tokia naivi, kad tikėčiau, jog savo literatūra galiu sustabdyti karą ir pakeisti žmones. Deja, menas neturi tokios galios. Tačiau mes, kultūros kūrėjai, galime didinti žmonių sąmoningumą ir inicijuoti teigiamus socialinius pokyčius kalbėdami apie tai, ką daro karas ir smurtas. Didinti žmonių empatiją, suteikti jiems paramą ir suteikti informacijos – štai ką gali menas“, – sako rašytoja.
„Dažnai verkiu iš palengvėjimo, kai baigiu knygą. Net negaliu patikėti, kad išgyvenau rašymo procesą – vienoje pusėje liūdesys, kitoje – džiaugsmas. Ir tada ateina ašaros“, – pasakoja rašytoja, „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ rašiusi net ketverius metus. Susitikimas Vilniuje irgi turėtų būti jaudinanti patirtis.
Šiais metais festivalis „Open books“ vyks Vilniuje spalio 23–25 dienomis. Festivalyje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip literatūroje atspindimas miestas, kaip keičiasi mūsų gamtos pojūtis ir kokius atspindžius tai randa knygose. Spalio 23 ir 25 dienomis vyks susitikimai su lietuvių ir užsienio rašytojais, vyks diskusijos, knygų mėgėjai bus pakviesti į intriguojančias literatūrines patirtis pasklidusias po visą miestą. Šeštadienį taip pat vyks 15min metų knygų apdovanojimų ceremonija, bus įteikta ir Antanukas.lt premija negrožinės literatūros kūrėjams.
Šiais metais „Open books“ penktadienio programą rengia kartu su „Vilnius UNESCO literatūros miestas“. Spalio 24-ąją skaitytojai kviečiami į tarptautinę konferenciją „Literatūra, miestas, gamta“. Ši konferencija suburs literatūros, urbanistikos, ekologijos specialistus ir kūrėjus, bus diskutuojama apie tai, kaip literatūra formuoja ir gali praturtinti mūsų santykį su miestu bei jame esančia gamta.
Kiti šių metų festivalio „Open books“ partneriai: Goethe’s institutas, leidyklos – „Alma littera“, „Aukso žuvys” ir „Lapas“. Festivalį dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.