Festivalio „Open books“ svečiai iš užsienio: Sakartvelo istorija, miestų džiunglės ir atšiaurus Farerų grožis

Pagrindinė šių metų festivalio žvaigždė – iš Sakartvelo kilusi vokiečių rašytoja Nino Haratischwili, kuri į festivalį atvyksta bendradarbiaujant su Goethe’s institutu. Dvi jos knygos pasirodė lietuvių kalba („Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ ir „Šviesos stygius“ (abi jas iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė, išleido leidykla „Alma littera“) ir sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. 2010 metais debiutavusi romanu „Juja“ rašytoja pelnė ne vieną apdovanojimą, jos knygos tapo bestseleriais, o romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ pateko į tarptautinės Bookerio premijos ilgąjį sąrašą. 

Savo kūriniuose rašytoja apmąsto Sakartvelo, o kartu ir visos Europos istoriją. „Aš staiga suvokiau, kad beveik visa, ką žinojau apie XX amžiaus istoriją, buvo vakarietiška interpretacija, ir šis faktas mane pribloškė“, – sako rašytoja, nusprendusi papasakoti istoriją iš savosios šalies žmonių perspektyvos.

Jos epiškuose pasakojimuose – tragiški likimai, meilės istorijos, žmogaus pastangos nepalūžti istorinių verpetų metu. Pati rašytoja sako norėjusi suteikti žmonėms, kurie nepažįsta Sakartvelo, galimybę pajausti jos dvasią, o kartu tai ir pasakojimas apie visą XX amžiaus – karų, diktatūrų, neištesėtų pažadų – istoriją. 

Duodama interviu ji sakė, kad kurdama knygą „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ ji norėjo apmąstyti tai, kaip mes susidorojame su paveldėtomis traumomis ir rašydama apie Sakartvelą ji neretai mąstydavo ne tik apie savo gimtinę, bet ir visą Rytų Europą. Susitikimas su šia rašytoja bus itin aktualus ir šiuo metu – N.Haratischwili sako, kad Sakartvelo istorija atskleidžia daugybę paralelių su tuo, kas vyksta dabar – karu Ukrainoje. Šią rašytoją jau buvo bandyta pakviesti anksčiau į Lietuvą, tačiau tik dabar gausiems jos skaitytojams bus galimybė susitikti su rašytoja mūsų šalyje. 

Šį pokalbį moderuos Goethe’s instituto vadovė Anna Maria Strauß. Pokalbis vyks vokiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

„Miestas visais laikais buvo žmonijos laboratorija, istorijos daigynas“, – sako į festivalį atvykstantis garsus britų istorikas Benas Wilsonas, labiausiai pagarsėjęs tokiomis knygomis kaip „What Price Liberty?“, „Empire of the Deep“, „Urban Jungle“ ar „Metropolis“. Knyga „Metropolis“ išversta ir į lietuvių kalbą (iš anglų kalbos vertė Tadas Juras, išleido leidykla „Kitos knygos“). Jo knygos itin gerai atitinka šių metų festivalio temą „Literatūra, miestas, gamta“ – tyrinėtojas teigia, kad mūsų praeitis ir ateitis neatsiejamai susijusi su miestu. Už knygą „What Price Liberty?“ istorikas buvo apdovanotas Somerset Maugham apdovanojimu, jis dažnai pasirodo televizijos laidose, jo tekstai publikuojami „Guardian“, „The Spectator“, „The Literary Review“ ir kituose.

Siekdamas išsiaiškinti, kaip formuojasi miestietiškas gyvenimas, kaip veikia miestų organizmai, jis nusikėlė 5000 m. pr. Kr. ir keliavo iki šių dienų, prieidamas išvados, kas esminiai principai per visą šį laiką nepasikeitė. Jis teigia, kad miestai yra socialiniai konstruktai, leidžiantys žmonėms keistis idėjomis, kurti kultūrą ir technologijas. „Miestai formuoja tai, kokie mes esame“, – sako rašytojas. Tirdamas miestus jis ieško ne tik jų istorinių pėdsakų, bet ir nori užčiuopti, kaip jie kvepia, kas juose valgoma, koks jų gyvenimo ritmas. Nors istorikas ir teigia, kad miestai jam yra įkvėpimo šaltinis, visgi pripažįsta ir tai, kad jie gali būti gniuždantys, žeidžiantys, kuriantys nelygybę. 

„Savo grožiu ir bjaurastimi, džiaugsmu ir sielvartu, besaikiu ir gluminančiu sudėtingumo spektru miestas yra vaizdingas žmogiškosios būklės paveikslas, kuriame vienodai ir mielų, ir neapykantą keliančių dalykų. Miestas – tai įnoringa erdvė, nenutrūkstamai kurianti ir prisitaikanti prie vis naujų aplinkybių“, –  knygoje „Metropolis“ rašo istorikas. 

Kaip kito miestai, kokios bus jų ateities vizijos – tai šių dienų pasaulyje, kuriame siekiama suderinti gamtą ir urbanistiką, yra itin aktualu. Pokalbis su istoriku leis tiek leistis į intriguojančią kelionę laiku, tiek permąstyti tai, kokiuose miestuose mes norime gyventi ir kas sudaro miestietiško gyvenimo pagrindą. 

Šį pokalbį moderuos literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Mėgstantys šiaurietiškus pasakojimus turėtų nepraleisti susitikimo su fareriečių kilmės danų rašytoja Siri Ranva Hjelm Jacobsen, kurios knyga „Sala“ (iš danų kalbos vertė Ieva Toleikytė, išleido leidykla „Aukso žuvys“) neseniai pasirodė ir lietuvių kalba. 

Siri Ranva Hjelm Jacobsen – rašytoja, poetė, vertėja ir eseistė, „Sala“ – debiutinis šios rašytojos kūrinys, išleistas 2016 metais, pelnęs jai tarptautinę „MarEtica“ premiją, jis taip pat tais metais šalyje įvertintas kaip geriausias debiutas. Tiek šiame, tiek vėliau pasirodžiusiuose kūriniuose ji tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį, klimato kaitos, atminties ir santykio su gimtine temas. Jos knygos ne tik patenka į literatūrinių apdovanojimų sąrašus, bet ir įkvepia kitų sričių menininkus, kurie, remdamiesi jos knygomis, kuria performansus ar muzikinius kūrinius. 

Šios knygos vertėja į lietuvių kalbą Ieva Toleikytė, kalbėdama apie tai, kuo patraukė šios rašytojos kūryba, išskyrė poetiškumą ir atmosferą: „Ji labiau telkia dėmesį ne į siužetą, personažus, bet labiau į vietą, atmosferą, jausmus, ilgesį, nostalgiją“. Vertėja taip pat sakė, kad lietuvių kalba dar neteko skaityti knygos, kurioje būtų pasakojama apie Farerų salas, tad šis kūrinys taip pat yra galimybė pažvelgti į mums mažai žinomą Europos kampelį. 

Pati knygos autorė sako, kad „rašymas man yra būdas klausti pasaulio. Ką reiškia turėti namus? Kaip atrodo postnacionalinė tapatybė? Kaip galima ilgėtis vietos, kurios niekada iš tiesų nepažinojai?“

Jos knyga „Sala“ puikiai perteikia Farerų gamtos grožį, atmosferą, jos kūryba turėtų būti artima norintiems žanrus kertančios, poetiškos, išradingos, gamtiškos prozos. Literatūros kritikai, apžvelgdami jos kūrybą, sako, kad „Sala“ – atšiaurus romanas apie giminės reikšmę, migraciją, santykį su savo tėvų kraštu, rašytojos kūryba lyginama su Jono Fosse ar Jóno Kalmano Stef?nssono darbais. Šiais globalizacijos, tapatybinių paieškų laikais autorės kūryba yra itin reikšminga, o jos mintys ekologijos temomis – labai aktualios. 

Pokalbį su rašytoja moderuos literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė. Pokalbis vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.