Tuos, kam smalsu apie miegą sužinoti daugiau, Leidykla VAGA kviečia skaityti neuromokslų daktarės, LRT tinklalaidžių „Smegeų DNR“ ir „Miego DNR“ kūrėjos, Lauros Bojarskaitės knygą „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ ir interviu su knygos autore.
– Trumpai papasakokite apie tai, kaip nutiko, kad tapote tikra miego specialiste?
– Mano gyvenime labai daug laimingų atsitiktinumų. Ar bent jau taip mėgstu galvoti. Tirti miegą ir gilintis į neuromokslus irgi, atrodo, pradėjau visiškai atsitiktinai. Magistro studijų pabaigoje žinojau, kad labai noriu tęsti akademinį kelią, bet sritis, kurioje tada dirbau, nanotechnologija, manęs taip „nevežė“ ir nemotyvavo. Tuomet draugė padovanojo knygą „Save keičiančios smegenys“ ir ją skaitydama iškart supratau, kad noriu savo gyvenimą ir tyrimus sieti su smegenimis ir neuromokslais. Tuomet gyvenimas ir meilė nuvedė mane į Oslą, taigi radau doktorantūros vietą vienoje Oslo neuromokslų laboratorijoje, kuri kaip tik pradėjo tirti, kas vyksta smegenyse miegant. Taigi miegas tapo mano doktorantūros darbo tema. Pradėjau daugiau apie tai skaityti ir be galo susidomėjau, kuo toliau, tuo daugiau norėjau sužinoti apie miegą. Kadangi labai mėgstu dėstyti, mokyti ir bendrauti su žmonėmis, ir – ne paslaptis, mėgstu dėmesį, pradėjau skelbti savo komentarus apie miegą ir neuromokslus viešai.
– Kodėl nusprendėte parašyti knygą apie miegą?
– Knygą norėjau parašyti tiek ilgai, kiek save atsimenu. Pamenu, dar anksti paauglystėje tėvai nupirko spausdintuvą. Nuo tada rašydavau istorijas, atspausdindavau jas ir įsivaizduodavau, kad tai dalis mano knygos. Neseniai radau savo užrašų knygutę iš 2012 metų, kai man buvo 21-eri, ir tarp tokių tikslų kaip „laimėti Nobelio premiją“ ir „būti pakviestai kalbėti TED talks konferencijoje“ (kaip matot, kuklumu nepasižymiu, bet mano draugė sako, kuklumu reikia puoštis, jei daugiau nėra kuo!), buvo ir tikslas „parašyti knygą“.
Doktorantūros metais, kai pradėjau tirti miegą, ir gimė pirma mintis: „gal reikia parašyti knygą apie miegą?“, bet daug metų svarsčiau: „Tiek jau yra tų knygų apie miegą prirašyta ir kas aš tokia, kad rašyčiau knygą, autorė atsirado.“ Bet vieną kartą, važiuodama namo po savaitgalio kalnų trobelėje (labai populiaru Norvegijoje, kur gyvenu jau nuo 2015-ųjų), mąsčiau apie tai, kad po paskaitų manęs žmonės klausia iš esmės vis tų pačių dalykų: kaip lengviau užmigti, ar veikia melatoninas, ar geriausia eiti miegoti 22:00 val. Tuomet ir kilo mintis, kad taip ir reikia parašyti knygą – klausimų ir atsakymų formatu. Tada, kai susidėliojo ir tema, ir geras jos pateikimas, tereikėjo rasti laiko leisti darbuotis smegenims ir pirštams!
Susiję straipsniai
– Kuo jūsų knyga išsiskiria iš kitų leidinių apie miegą – kokią naują ar aktualią perspektyvą ji siūlo šiandienos skaitytojui?
– Mano knyga išsiskiria šiais trimis dalykais: pirma, ji nėra vadovėlis, kurį reikėtų perskaityti nuo pradžios iki pabaigos norint suprasti esmę. Ji yra greitoji pagalba miegui – čia rasite aiškius ir praktiškus atsakymus. Galite atsiversti kurį norite klausimą ir pradėti skaityti – iškart rasite sprendimą, o ne teoriją. Antra, normalizuoju prastą miegą ir nuraminu. Visi kartais miegame prastai, tai be galo žmogiška ir normalu, o kūnas puikiai su miego trūkumu susitvarko ir pradėjus miegoti pakankamai atsistato. Reikia mėnesių mėnesiais ar ne vienus metus miegoti prastai, kad būtų padaryta rimtos žalos. Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie prastai miega, nes labai bijo prastai miegoti. Aš pati buvau taip užstrigusi, todėl jaučiu empatiją ir jautriai reaguoju į šią problemą. Trečia, ji yra griežtai paremta naujausiais moksliniais tyrimais, kuriuos kruopščiai atrinkau. Knyga parašyta remiantis 460 mokslinių straipsnių.
– Ar rašant šią knygą pasikeitė jūsų pačios požiūris į miegą? Ar ėmėte taikyti kokias nors naujas praktikas savo gyvenime?
– Taip, rašydama knygą supratau, kaip skirtingai gali atrodyti kiekvieno iš mūsų sveikas miegas. Išsiaiškinau, koks miegas išties yra lankstus, dinamiškas, prisitaikantis prie mūsų gyvenimo būdo ir kasdienių situacijų. Pavyzdžiui, remiantis naujausiais tyrimais, mūsų noras ir motyvacija užsiimti ateinančios dienos veiklomis daro įtaką tam, kiek mums tą naktį reikės miego. Jeigu labai reikia ar labai norime ką nors veikti rytoj, gali pakakti miegoti šiek tiek trumpiau. Taip pat niekad negalvojau, kad mūsų požiūris į miegą ir kaip patys manome, kad išsimiegojome, gali būti taip svarbu. Keletas tyrimų rodo, kad jei žmogus tiki, jog miegojo ilgiau, nors iš tiesų miegojo gerokai per trumpai, jis jausis gerai, sakys, kad nesijaučia mieguistas, bei žymiai geriau atliks protines užduotis, nei kai galvoja, kad miegojo per trumpai. Šie atradimai stipriai pakeitė mano požiūrį į miegą, tapau ramesnė, nebesistengiu žūtbūt miego kontroliuoti. Galima sakyti, atsipalaidavau. Dabar, kai prasčiau miegu, visada sakau, kad turbūt to mano kūnui šiąnakt ir reikėjo ir tiek pakako.
– Knygoje apie miegą pateikiate ir mokslinių tyrimų ir patarimų geresnei miego kokybei pasiekti. Kas, jūsų nuomone, šiandien daro didžiausią žalą gerai miego kokybei?
– Vienareikšmiškai per greitas ir per daug įtemptas gyvenimo būdas, perfekcionizmas, noras viską kontroliuoti ir nerealūs lūkesčiai.
– Ką patartumėte žmogui, kuris ilgą laiką kovoja su nemiga, bet jau yra išbandęs beveik viską? Ar kokybiškas miegas visada pasiekiamas valios pastangomis, ar kartais reikia susitaikyti su tam tikru „kitokiu“ ritmu?
– Norisi sakyti, kad toks žmogus, ko gero, dar ne viską išbandė arba bandė nerimtai, po porą dienų. Ir nepajutęs poveikio iškart, nustojo laikytis krypties. Miego per dieną nepataisysi, reikia laiko ir kantrybės, bet įdėjus pastangų miegas beveik visada bent kažkiek pagerėja.
Tokiam žmogui patarčiau susisiekti su manimi arba kitu miego specialistu.
Vis dėlto, miegui sutvarkyti ne visada užtenka tik valios. Kaip miegosime, gana didele dalimi lemia mūsų genetika, t. y. jau gimstame vienokiais ar kitokiais miegotojais. Vieni genai susiję su tuo, kad žmonės linkę miegoti ilgiau, kiti lemia polinkį miegoti trumpiau, vieni genai padaro mus vyturiais, kiti – pelėdomis. Dažnai miego problemų kyla, kai žmonės yra verčiami gyventi ne savo biologiniu ritmu.
Pavyzdžiui, vargšėms nuskriaustoms pelėdoms reikia gyventi vyturiams pritaikytoje visuomenėje.
– Nuo ko reikėtų pradėti žmogui, norinčiam kuo dažniau išsimiegoti ir pailsėti kokybiškai?
– Reguliaraus miego grafiko, t. y. eiti miegoti ir svarbiausia – keltis – tuo pat metu kiekvieną dieną; lovą naudoti tik miegui ir meilei; ramių vakarų ir saulės šviesos rytais ir pirmoje dienos pusėje.
– Ar manote, kad ateityje, tobulėjant technologijoms, žmonės vis dar miegos tiek pat, kiek dabar? O gal miegas taps prabanga, nebe būtinybe?
– Ši tema yra be galo įdomi. Apie tai šių metų LOGIN konferencijoje skaičiau pranešimą. Galiu pasakyti, kad jau dabar yra kuriama įvairių technologijų, skirtų tiek pagerinti, tiek kontroliuoti miegą. Aš manau, kad technologijos, kurios padeda geriau miegoti esant netinkamoms sąlygoms (per karšta, per triukšminga, per šviesu), ligoms, sutrikimams ar amžėjant, yra tikrai naudinga ir reikalinga. Tačiau dalis technologijų yra labiau žaisliukai, taigi, jei įdomu ir smagu – kodėl gi ne, svarbiausia, kad tos technologijos nesugadintų miego ir žmogus neprarastų galimybės paprastai natūraliai ilsėtis. Aš asmeniškai nemanau, kad kokia nors technologija kada nors galėtų pakeisti miegą. O jei taip ir įvyks, aš manau, mes kaip žmonija labai stipriai pasikeisime.
– Jeigu būtų įmanoma sukurti piliulę, kurią išgėrus žmogus jaustųsi pamiegojęs aštuonias valandas – ar, jūsų manymu, žmonija turėtų ja naudotis? Ar miegas yra daugiau nei tik poilsis kūnui?
– Aš manau, kad tokia piliulė turėtų būti prieinama tik žmonėms, dirbantiems pamaininį ir naktinį darbą. Miegas, poilsis, mano nuomone, yra žmogiškumo pagrindas.