Apie savitą ironiją, kūrybinį foną ir mintis, užrašytas tarp gyvenimo ir literatūros, su V.Šereliu kalbasi leidyklos redakcinė kolegija.
– Esate įvairiapusė asmenybė. Šiek tiek papasakokite apie save. Kaip Jums pavyksta suderinti skirtingus amplua?
– Turiu puikią civilinę specialybę – miškininko-inžinieriaus. Ją įgijau 1992 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA). Studijuodamas dalyvavau įvairiose veiklose, kūriau dainas ir muzikavau, 1991 m. sausį įstojau į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (SKAT). Po LŽŪA baigimo tapau profesionalios tarnybos kariu ir pagal civilinę specialybę dirbau, mėgstu pajuokauti, – niekada. Tarnyboje nemažai teko daryti to, ko anksčiau niekas nedarė, pvz., buvau pirmasis LŽŪA SKAT būrio vadas, pirmojo specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Erelis-02“ Afganistane vadas, NATO mokymo misijoje Irake irgi pirmas ir pirmasis Karybos instituto direktorius. Polinkis į kūrybą padėjo visur. O amplua aš nederinu, tai lyg koks „neurofonas“, kuriame stygos susiderina savarankiškai ir niekas nežino, kaip turi derėti.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis gimė mintis sukurti šią netradicinę minčių knygą?
– Mintis užsirašinėjau dar nuo studijų laikų. Mintis apie knygą kilo man būnant patarėju Irake. Tai turėjo būti kovinis romanas, šiek tiek įtakotas realių įvykių, kurių sūkuryje mes atsidūrėme. Įvairių minčių gausa reikalavo turėti, kur jas užsirašyti – du kartus perlenktų A4 lapų pluoštas tam puikai tinka. Lapai pagal temas. Kūryba sau, tarnyba sau. Mintys pradėjo gyventi. Jų nebereikėjo sudėti į personažų lūpas.
Susiję straipsniai
– Pavadinimas yra įspūdingas ir intriguojantis. Ką simbolizuoja „5.56 × 100 šovusios į galvą mintys“?
– Pavadinimui įtaką padarė profesija. 5.56 x 45 mm yra NATO standarto šovinio kalibras, X100, reiškia, kad iš viso minčių čia yra 556, o ilgas tekstas pavadinime po skaičių įvardina du (ne visus) minčių atėjimo būdus...
– Esate ne tik rašytojas, bet ir karys. Kiek Jums svarbi disciplina kūryboje – ar ji ateina iš kariuomenės, ar poezija leidžia nuo jos pabėgti?
– Aš dar ir bardas, kompozitorius ir... Jeigu šis sąrašas neilgas, tada galima būtų pasakyti „prioritetai išdėlioti ne prioriteto tvarka“. Esant ilgesniam sąrašui, „karys“ kelčiau į pirmą vietą. Disciplina kūryboje nesvarbi, ji netgi trukdo. Tačiau, kai reikia atiduoti spaudai ar pan., kūryba trukdo, nes nuolat nori tobulinti, o disciplina turi priminti apie tikslą ir laiką. Apie tai ir knygutės sakinys nr. 556.
– Jūsų knygelėje daug trumpų, bet taiklių, o neretai net genialių sentencijų. Kaip jos atsitinka? Ar jos „šauna“ netikėtai, ar išplaukia iš kūrybos?
– Visaip būna, dažniausiai „šauna“. Kartais pats nustembu...
– Knygoje gausu iliustracijų. Kokį vaidmenį jos atlieka – ar jos papildo mintį, ar gimsta prieš ją?
– Pagrindinis šios knygos dailininkas-iliustruotojas – viršila Ernestas Kuckailis. Buvome kartu ir Afganistane, ir Irake. Vienos iliustruoja mintį, bet dauguma – visai kitas mintis.
– Ar kuri nors knygos mintis Jums pačiam yra artimiausia arba labiausiai atspindi Jūsų pasaulėžiūrą?
– Yra kelios tokios, išskirčiau nr. 504. Norint išplauti smegenis, jų reikia turėti daugiau, negu reikia išplauti.
– Kiek Jums svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų sentenciją, bet ir išgyventų ją savaip?
– Labai svarbu. Man svarbiau, kad skaitytojas, perskaitęs sentenciją, turėtų, ką pasakyti pats, nei kad galvotų, ką pasakyti norėjau aš.
– Knygos tonas kartais šmaikštus, kartais aštrus, kartais filosofiškai melancholiškas. Ar tai natūrali Jūsų minčių tėkmė, ar sąmoningai ieškojote kontrasto?
– Manau, kad natūrali. Kartais, perskaičius savo mintį, ji gali būti sąmoningai pakoreguota, nes natūrali būsena jau kita.
– Kaip manote, ar šių dienų žmogui trumpos, koncentruotos mintys yra paveikesnės nei tradiciniai ilgi tekstai?
– Šių dienų žmonės nėra vienodi. Ir netgi tie patys žmonės nėra vienodi visą laiką. Yra skaitančių ir ilgus tekstus. Neatmesčiau tikimybės koncentruotos minties didesnio paveikumo vien dėl to, kad ją perskaityti galima greitai, o „virškinti“ – ilgai. Tai galima daryti kamštyje, pakeliui į darbą ar namo, ir knygos rankoje laikyti nereikia.
– Ar galvojate apie knygos tęsinį arba kitokio formato kūrinį, paremtą panašiu minčių principu?
– Mintys šaudyti nenustojo. Dar liko neišnaudotų NATO standarto šovinių kalibrų, pvz., 7.62 × 51 mm. Tai galėtų būti tęsinys. Kitoks formatas, galbūt poezija.