Tradicija tapusi Knygos apdovanojimų šventė vyks jau ketvirtą kartą

Nuo 2023-iųjų rengiama šventė pamažu įsitvirtino kaip tradicija, skirta ne tik įvertinti ir pagerbti knygų leidyboje dirbančius žmones, bet ir suburti bendruomenę bendram pokalbiui, refleksijoms bei svarbiausių metų įvykių prisiminimui.

Šiais metais apdovanojimų skaičius išaugo – laureatai bus įvertinti trylikoje nominacijų, t. y. dviem daugiau nei pernai. Bus įteiktas „Auksinės lupos“ apdovanojimas ir 1000 eurų leidyklos VAGA premija redaktorei (-iui) už viso gyvenimo nuopelnus, Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) bei Metų kritiko (-ės) apdovanojimai. Taip pat bus skiriamas leidyklos „Audioteka“ įsteigtas prizas „Metų balsas“ už geriausią audioknygos įskaitymą ir leidyklos „Alma littera“ 1000 eurų premija vertėjai (-ui) už išradingiausią vertimą. Dizaineriams numatyti du apdovanojimai – Metų knygos dizainas ir Metų iliustracija. Po apdovanojimą pelnys leidykla ir knygos komanda už knygą kaip įvykį, o keturiose kintamose 2026 metų kategorijose bus įteikti prizai „Metų reiškinys“, „Literatūra be ribų“, Metų leidyklos žmogus ir Metų dizaineris.

Laureatai bus apdovanoti atminimo ženkliuku ir statulėle – vario knyga.

Šiemet savo knygas įvairioms nominacijoms siūlė leidyklos, vertinimo komisija bei literatūros lauko profesionalai – iš viso pateikta daugiau nei du šimtai knygų. Vertinimo procese ryškiai atsispindėjo leidybos lauko įvairovė, o ypatingas dėmesys šiemet buvo skirtas ir negrožinei literatūrai, atskleidžiančiai aktualias temas bei skirtingas pasakojimo formas.

Šiais metais turinio komisiją sudarė: poetė Giedrė Kazlauskaitė, kultūros istorikas Aurimas Švedas, „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Eglė Frank, dramaturgas, poetas Mindaugas Nastaravičius ir rašytoja Akvilina Cicėnaitė. 

Giedrė Kazlauskaitė: „2025-ieji buvo grėsmės metai, tai labai gerai atsispindi ir grožinėje literatūroje. Ją šiek tiek palikome nuošalėje, bet dėmesio ji tikrai sulauks. Praeitais metais pasirodė daug nuostabių negrožinių knygų – Jurgos Jonutytės „Sniego spalva per balta“, Giedrės Šmitienės sudarytas Janinos Degutytės laiškų tritomis, Rūtos Oginskaitės „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, Viktorijos Vitkauskaitės „Namai ir likimai“. Išvardinau tik kelias, ryškių knygų-įvykių pasirodė dar daugiau. Gal tai atsitiktinumas, bet, man regis, dar nė vienais metais neturėjome tokio proveržio. Siečiau su kaimynystėje vykstančiu karu: sustiprėja negrožinė literatūra, nes grožinė nepajėgi atspindėti tikrovės. Visgi grožinė įgyja naujų tendencijų: neriama į folkrealizmą, išryškėja nišiniai prozos žanrai.“

Akvilina Cicėnaitė: „Darbas komisijoje suteikė progą apžvelgti praėjusius metus, pasidžiaugti, kad, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, literatūrinis gyvenimas klesti, ieškoma naujų raiškos formų. Knygų kelionę į kitas medijas pasirodė verta užfiksuoti nominacijoje „Literatūra be ribų“. Metai išsiskiria prozoje besirandančia didesne žanrų įvairove. Daugėja tokių mažiau eksploatuotų žanrų kaip maginė, alegorinė fantastika, alternatyvioji istorija, distopijos, detektyvai, trileriai. Ryškus judesys slogių naujienų persunktoje nūdienoje – pasitelkti magiškojo realizmo elementus, pabėgti nuo realybės, kurti naujus pasaulius, kuriuose viskas įmanoma. Svarstydami nominacijas darsyk įsitikinome, kokių puikių vertėjų ir leidyklų turime.“

Eglė Frank: „Nauja šiais metais nominacija – Metų leidyklos žmogaus, kurią komisijoje tarpusavyje meiliai praminėme leidyklos bite. Šie žmonės leidyklose nepakeičiami, o jų kompetencija neapsiriboja kuriuo nors vienu darbo baru. Paprastai jie viską žino apie išleistas ir planuojamas išleisti knygas, jų siužetus, autorius, knygų pristatymus, dažnai patys juos planuoja ir anonsuoja socialiniuose tinkluose. Per knygų pristatymus ateina anksčiausiai ir išeina vėliausiai, veža autorių, jį morališkai palaiko, fotografuoja, suvelka didžiules stirtas knygų, sustato kėdes klausytojams, o po renginio, būna, net išplauna taures. Dažnai dirba, kai visi atostogauja. Manau, šiam darbui reikia be galo daug meilės ir atsidavimo, o leidyklos vyriausiajam redaktoriui tai, be abejonės, aukso vertės žmogus, dešinioji ranka.“

Šiais metais „Auksinės lupos“ premijos laureatę (-ą) ir Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatę (-ą) iš pasiūlytų kandidatų rinko Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai Stasė Gervienė, Laimantas Jonušys, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Vaga“ projektų vadovė Indrė Juškienė ir komisijos pirmininkė Rūta Jonynaitė.

Dizaino ir iliustracijos kategorijų nominantus bei laureatus renka grafikos dizainerė ir iliustratorė Inga Navickaitė-Drąsutė, Nacionalinės dailės galerijos dizainerė Laura Grigaliūnaitė ir dizaino studijos „Taktika“ įkūrėjas ir dizaineris Nerijus Keblys. Dizaino nominacijas koordinuoja ir Knygos apdovanojimų įvaizdį puoselėja dizainerės Jurga Želvytė ir Kotryna Šeibokaitė-Ša.

„Audioteka LT“ premijos „Metų balsas“ komisiją sudaro: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros docentė Jūratė Vilūnaitė, tinklaraštininkė, tinklaraščio „Fantastiškų(-os) knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė, teisininkas, rašytojas, bardas Justinas Žilinskas ir dainininkas bei dainų autorius Vaidotas Baumila.