Vilniuje baigėsi keturias dienas trukusi 26-oji knygų šventė: daugybė pirmų kartų ir politikos kvapas

Šiais metais didžiausias knygų renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė – sulaukė 55 tūkst. lankytojų. Į mugę susirinko daugiau nei 300 dalyvių, atvyko 46 svečiai iš 16 pasaulio šalių, buvo surengti 253 naujų knygų pristatymai, kuriuose dalyvavo autoriai. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 12-oje mugės erdvių iš viso įvyko apie 600 renginių.

„Vilniaus knygų mugė jau seniai tapo gyva kultūros ekosistema: susitikimų, idėjų ir patirčių erdve, intelektinės minties koncentracija, kuri stiprina visuomenės dialogą. Menas, kūrėjai ir kūryba saugo praeitį, atspindi dabartį, bet dažnai pranašiškai kalba apie ateities perspektyvas“, – sako viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė.

Ji neabejoja, kad mugė tampa gyvu kultūros forumu, kuriame literatūra susitinka su muzika, istorija, politika, mokslu ir šiuolaikinėmis technologijomis. Renginių programoje atsidūrė ne tik kultūros žmonėms, bet ir visuomenei svarbios temos – kultūros atsparumas, informacinis saugumas, istorinė atmintis, skaitymo transformacija skaitmeniniame amžiuje ir skaitytojų ugdymas.

„Knygų mugė jau seniai nebėra vien knygų pardavimo vieta. Tai kultūros reiškinys, kuriame knyga tampa praeities saugotoja, dabarties pasakotoja ir ateities kūrėja“, – teigė D.Zaidė.

Šiemet mugė buvo su politikos kvapu. Rengėjai, nors ir netiesiogiai, šalies prezidentą Gitaną Nausėdą paskelbė nepageidautinu asmeniu – nepakvietė į mugės atidarymą, neleido pasakyti tradicinio sveikinimo. Mugės stenduose neatsirado vietos ir knygai apie prezidentą. Leidėjų asociacijos prezidentė sakė dėl to nesigailinti, nors kartu aiškino, kad prieš nieką neprotestuoja.

Politikos kvapą užuodė ir Atgimimo sąjūdžio pirmeivis filosofas Arvydas Juozaitis. Jis parašė knygą apie Sąjūdį „Tikra Sąjūdžio istorija“, tačiau surengti jos pristatymo mugė salės nedavė. Vėliau pasiūlė, bet, anot A.Juozaičio, sekmadienį prieš pat uždarymą, todėl toks pasiūlymas jo nesudomino.

„Uždraudė salę, tai ir reklama ši atsirado dėl to. Nauda ne man, gal skaitytojams, leidyklai, Lietuvai. Išmetė per duris, mes įėjome per didelį, didelį langą“, – kalbėjo A.Juozaitis, dalydamas gausiai susirinkusiems skaitytojams autografus prie stendo su ryškia jo knygos reklama.

Pirmą kartą Vilniaus knygų mugę surengti padėjo mecenatas – turto valdymo įmonių grupė „Invalda INVL“. Tikimasi, kad toks verslo ir kultūros dialogas ir toliau padės mugei augti, stiprins jos tarptautiškumą, plėtos literatūrines iniciatyvas, rems kūrėjus. Kultūrinės programos partneriu taip pat pirmą kartą tapo didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“.

Iš mugės pirmą sykį į Lietuvos mokyklų bibliotekas iškeliavo lankytojų padovanotas nemažas krepšys knygų. Jame – 150 laiko patikrintų grožinių knygų vaikams ir jaunimui, naujausi lietuvių ir užsienio autorių̨ kūriniai, motyvaciniai leidiniai jaunimui, atnaujintose bendrojo ugdymo programose rekomenduojama literatūra. „Perduok linkėjimą mokyklos bibliotekai“ – nauja LLA, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Lietuvos mokyklų̨ bibliotekų̨ darbuotojų asociacijos iniciatyva.

Be to, Tarptautinis teisių centras (International Rights Centre) pirmą kartą Vilniuje subūrė specialistus iš 10 šalių. Nauja iniciatyva leidėjus, literatūros agentus ir autorių teisių vadybininkus kvietė megzti tarptautinius ryšius, bendradarbiauti ir stiprinti leidybos verslą̨.

Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną apdovanoti kasmetinio Kultūros ministerijos organizuojamo Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai (dizaineriai), maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai.

Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Iki balandžio 23 d. skaitytojai kviečiami susipažinti su nominantų sąrašu, kurį pasiūlė vertinimo komisija, ir išrinkti jiems labiausiai patikusias vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožines knygas. Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Valdovų rūmuose.

Mugėje paskelbtas ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus geriausių 2025 m. knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimų nominantų sąrašas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai paskelbė kūrybiškiausių 2025 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Komisijos vertinimu, 2025-uosius, nors buvo išleista ir įdomios prozos, pagrįstai galima vadinti poezijos metais. Kūrybiškiausia metų knyga pripažinta poeto Mariaus Buroko poezijos knyga „Seismografas“.

Rašytojų kampe Jurgos Ivanauskaitės premija ir jos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės rašytojos kolekcijos šiais metais įteikta poetei Vitalijai Maksvytei už poezijos rinkinį „Ne kraujo, ne pieno“.

Savo knygas išsirinko ir Lietuvos skaitytojai. Skaitytojų balso apdovanojimuose pažymėtos labiausiai visuose svarbiausiuose pardavimo kanaluose perkamos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų knygos.

Šių metų diskusijoje ypač daug vietos skirta Europos saugumo, politikos ir ekonomikos temoms. Mugės garbės svečiu tapo žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Penkių knygų autorius savo knygose ir straipsniuose nagrinėja energetinio saugumo, šnipinėjimo, užsienio ir saugumo politikos bei Rytų Europos politikos ir ekonomikos temas.

Diskusijų programoje ne tik bandyta išsiaiškinti, kaip žodžiui išeiti į žmones, bet ir diskutuota apie laisvo žodžio galimybes, ginklu tapusią kūrybą, informacinius karus, knygose prarastus ir atrastus pasaulius bei svarbiausius istorinius momentus, vertėjų vietą grožinėje literatūroje, knygų ir algoritmų akistatą ir tai, kaip dirbtinio intelekto šiuolaikybėje ugdyti būsimųjų skaitytojų – vaikų – smalsumą, kritinį mąstymą ir atsakomybę.

Į vienintelį susitikimą su skaitytojais Vilniuje pakvietė Goncourtʼų premijos laureatas Jeanas-Baptisteʼas Andrea. Knygų mugėje jis pristatė premija apdovanotą savo knygą „Globoti ją“.

Apie šiuolaikybės iššūkius mugėje kalbėjo vienas žinomiausių Vokietijos karinės istorijos tyrinėtojų, Potsdamo universiteto profesorius dr. Sönke Neitzelis. Karo istorikas atvyko pristatyti savo bestselerio „Pasirengęs karui. Bundesveras vakar ir šiandien“.

„New York Times“ bestselerių „Devynios galybės“, „Nusipelnę gyventi“, „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ autorius Peteris Swansonas šiais metais lietuvių skaitytojus pradžiugino nauju romanu „Talentas žudyti“. Apie jį autorius ir kalbėjo susitikime su skaitytojais.

Mugėje viešėjo ir pasaulyje žinomas mentalistas, knygų „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“, „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“ bei detektyvų serijos „Dėžė“, „Kultas“ ir „Miražas“ autorius Henrikas Fexeus’as.

Savo kulinarinėmis patirtimis mugėje dalijosi su žinomais maisto kritikais ir žurnalistais ne vieną žemyną apkeliavusi anglų rašytoja Julie Caplin.

Vilniaus knygų mugė tradiciškai atvira Latvijos ir Estijos autoriams. Mugėje dalyvavo didelis ukrainiečių literatų būrys.

Knygų mugės Muzikos salė skambėjo gyvais atlikėjų ir grupių pasirodymais, vyko susitikimai, pokalbiai ir diskusijos.

LRT Opus pokalbių scenoje ir koncertų erdvėje buvo galima paklausyti „FC Baseball“, „Biplan“, „The Ditties“, „Colours of Bubbles“, „Sisters on Wire“, „G&G Sindikato“, „Solo ansamblio“, Beno Aleksandravičiaus (ba.), BIX , Gabrieliaus Vagelio, Jazzu, „Kamanių šilelio“, „Saulės kliošo“, Giedriaus Kuprevičiaus, SKAMP, „Superkolorito“, Gamkos, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Monikos Pundziūtės.