Koncertu sostinės Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras šiandien mini kūrybos 20-metį.
1989 metų sausio 30-ąją publika, verždamasi į pirmąjį šio kolektyvo koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, išlaužė geležines teatro duris.
Lygiai po dešimtmečio jau patys orkestrantai surengė savotišką savo naujų namų – Kongresų rūmų – šturmą. 10-ojo gimtadienio proga orkestras koncertavo nebaigtame įrengti pastate, nepaisydamas rizikos būti iš jo iškeldintas.
Muzikantai patys sumeistravo improvizuotą sceną, sustatė kėdes ant betoninių grindų ir atšventė pirmąjį jubiliejų.
„Reikia daryti tai, kas įmanoma ir gal ne visada įmanoma“, – šie G.Rinkevičiaus žodžiai lyg talismanas saugo jo vadovaujamą kolektyvą nuo rutinos tiek muzikoje, tiek kasdienybėje.
Maestro savo maksimalizmu priviliojo į orkestrą kūrybingų lyderių, jiems gyvenimas tapo neatsiejamas nuo LVSO.
Impulsus gaudo ir nugara
„Aš negalėčiau dirbti kitame orkestre. Mes su kolegomis taip gerai perpratome vieni kitus, kad tiesiog nugara galiu jausti net už 30 metrų sėdintį muzikantą.
Galime drauge su juo pagroti partiją idealiai tiksliai, net nežiūrėdami vienas į kitą ir į dirigentą“, – tikino mušamųjų koncertmeisteris P.Giunteris, LVSO dirbantis nuo pirmosios orkestro gyvavimo dienos.
P.Giunteris sakė, kad šiame orkestre lengva ir dėl to, kad jo nariai turi visišką laisvę įgyvendinti ir savo pačių kūrybos idėjas – muzikuoti solo ar su savo suburtais kolektyvais. Maestro supranta, kad orkestras iš to tik laimi.
„Kai grojame, nekreipiame dėmesio nei į nuospaudas ant rankų, nei į supleišėjusias lūpas – būna nesvarbu, skauda ar neskauda.
Manau, kad LVSO daugeliui puikių profesionalų tapo tramplinu į plačius vandenis. Tie, kurie išėjo, paliko mums savo energiją“, – kalbėjo P.Giunteris.
Nykstanti rūšis
LVSO inspektorius, du dešimtmečius orkestre klarnetu grojantis Stasys Pancekauskas juokavo, kad LVSO artistus reikėtų įtraukti į Raudonąją knygą.
„Mes tapome priklausomi nuo muzikos – lyg narkomanai. Tokių atsidavėlių greitai gali nelikti“, – sakė S.Pancekauskas.
Neseniai orkestrantai net sukėlė maištą prieš administraciją, nes ši taupymo sumetimais nutarė patrumpinti jų darbo dieną. Mat dalis LVSO artistų – ypač dažnai koncertmeisteriai – leidžia orkestre ne tik privalomas valandas, bet ir vakarus.
„Jei dirbtume pagal oficialų tvarkaraštį, tektų atsisveikinti ir su įkvėpimu, ir su kvalifikacija, – įsitikinęs 18 metų LVSO muzikuojantis trimitininkų grupės vadovas Algirdas Januševičius. – Atsipalaidavę po lengvesnės programos, nepagrotume sunkių kūrinių.