Ta proga Lietuvos ASITEŽO prezidentė, aktorė Violeta Podolskaitė dalinosi mintimis apie asociacijos veiklą.
„Man džiugu, kad Lietuvos ASITEŽAS iš kūrimosi stadijos, kuri truko maždaug penkis metus, pagaliau perėjo į kitą etapą – produktyvios veiklos laikmetį. Jau surengėme tris nacionalinius du tarptautinius festivalius, šiai metais Vilniuje įvyks trečiasis tarptautinis ASITEŽO festivalis stipriu pavadinimu JĖGA, kuris yra įtrauktas į „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ teatro programą.
ASITEŽAS nuolatos skatina teatrus kurti kokybiškus spektaklius vaikams, net mūsų įstatuose nurodyta, kad kiekvienas narys turi išlaikyti aukšta profesinį lygį. Aš esu giliai įsitikinusi, kad teatro kalba, mes galime pasibelsti į kiekvieno vaiko ir jaunuolio širdį bei siela. Kažkada su kolegomis įvardijome teatrą vaikams kaip savotišką psichoterapiją. Teatras turi būt jaunų žmonių švietimo, tobulėjimo, ugdymo ir auginimo vieta“, - įsitikinusi V.Podolskaitė
- Praėjusiais metais pirmą kartą surengėte projektą „Teatras keliauja pas vaikus“. Kaip gimė ši idėja?
- Aš jau seniai pastebėjau ir kartu stebėjausi, kad vaikai gyvenantys tik trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus neturi finansinių galimybių pažinti teatro. Daug metų puoselėjau viltį, kad Lietuvoje sugebėsime rasti pinigų ir teatrams nereikės gyventi vien tik iš entuziazmo vykdant šviečiamąją misiją – rodyti spektaklius Vilniaus mikrorajonuose ir aplinkiniuose miesteliuose. Praėjusiais metais mes pagaliau gavome pinigų ir sugebėjome sumokėti teatrams honorarus. Tokių būdu net 28 vietose parodėme puikius, profesionalius spektaklius visiškai veltui. Iš to kokie buvo vaikų ir mokytojų atsiliepimai sprendžiame, kad toks projektas ne tik reikalingas, bet būtinas.
Dar 2007 m. kai Alytuje vyko nacionalinis ASITEŽO festivalis priėmėte sprendimą parašyti kreipimosi raštą skirtą Lietuvos valstybės institucijų vadovams, kad atkreiptumėte dėmesį į varganą Lietuvos teatrų kuriančių vaikams ir jaunimui padėtį.
Taip, tada šį raštą pasirašė ne tik visų teatrų atstovai, įvairūs menininkai, bet ir mokytojai, moksleiviai. Žinoma, problemos tai neišsprendė, bet mes džiaugėmės, kad apie ASITEŽO vardą ir veiklą tada sužinojo dauguma valdžios atstovų.. Dabar belieka tęsti senus ir pradėti naujus darbus. Išradinėti dviračio nereikia. Pasižiūrime kaip puikiai šioje srityje dirba mūsų kaimynai Švedijoje ir Danijoje. Jie jau seniai turi susikūrę sėkmingai veikiančią teatro sklaidos sistemą. Kalbu apie festivalius. Didžiuliai teatrų vaikams ir jaunimui renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visai atokiuose, mažuose miesteliuose. Tai įkvepia mus ir šių metų festivaliui, kurio metu bus vykdoma ne tik tarptautinė, bet ir nacionalinė programa, kuri vėlgi bus skirta regionuose gyvenantiems vaikams.
- Dauguma žmonių, išgyvenančių sunkmetį turbūt pirmiausia taupo kultūriniams renginiams.
- Aš manau, jog kokios bebūtų krizės ir sunkumai, neturi nukentėti mūsų vaikai. Mes privalome tai nugalėti. Reikia siekti, kad vaikai ir jaunimas taptų prioritetine sritimi, ypatingai žmonėms tvarkantiems mūsų valstybę ir atsakingiems už kultūrą. Reikia, suvokti, kad jeigu mes neinvestuosime į vaikus dabar, nors ir kaip sunku bebūtų, greitai tie vaikai užaugs nepažinę teatro. Žinoma, be teatro įmanoma gyventi. Bet kodėl jiems neparodžius dar vienos erdvės kurioje jie galėtu atrasti save? Tokiu būdu mes laimėsime kultūringą ir dvasingą žmogų. Ir tokio žmogaus ugdymas turi prasidėti jau nuo pirmųjų metų. Turime nuo pat mažų dienų augintį sąmoningą, smalsų ir dvasingą žiūrovą.
- Kaip kovo 20 dieną paminės ASITEŽAS?
- Tai mums didelė šventė. Vaikams stengiamės parodyti, kad jie yra ypatingi žiūrovai. Pasaulyje kiekviena šalis švenčia įvairiai – rengia seminarus, koncertus, spektaklius ar tiesiog susitikimus su vaikais ir menininkais. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais Lietuvos ASITEŽAS skatino teatrus būtent šią dieną surengti spektaklius vaikams. Specialią programą rengia Elfų teatras, Vilniaus „Lelės“ teatre pasirodys „Atviras ratas“ . Aš apskritai džiaugiuosi tuo, kad tarptautinė ASSITEJ organizacija nusprendė atskirti teatro vaikams ir jaunimui dieną nuo mums jau žinomos tarptautinės teatro dienos. Aš tik galiu pasveikinti, kad ši šventė yra gyva, kad ji nenuvyto, o atvirkščiai tiktai plečiasi.