Nepaisant metų naštos ir jau sunkiai žengiančių kojų, lietuvių dailės patriarchas nestokoja nei naujų kūrybinių sumanymų, nei humoro.
Amžinojo variklio receptas
Paklaustas, koks būtų jo neišsenkančio kūrybingumo receptas, A.Savickas atsakė, kad tai lemia maišytas jo kraujas.
„Mano kilmė – nelabai švari. Todėl ir teko per karą bėgti iš Lietuvos į Rusijos glėbį. Nes motina buvo žydė, o tėvas – lietuvis. Aš – toks kosmopolitas.
Kai viename žmoguje susimaišė dvi prigimtys, viskas ėmė smarkiai burbuliuoti.
Todėl ir kūrybingumą išsaugojau iki senatvės.
Nepasitvirtino A.Hitlerio ir kitų neaiškių tipų teorijos apie rasės grynumo naudą.
Gryna rasė greitai išsigimsta“, – kalbėjo A.Savickas.
Dailininkas rašo knygas
Dailininkas prisipažino, kad daugiausia jėgų suteikia kūryba. Tiesa, fiziškai dabar dirbti jam jau sunku. Tapytojas pastaraisiais metais kuria tik sėdėdamas, nes kojos nebelaiko, ir tik 2-4 valandas iki pietų.
Būna, kad darbas pasiseka iš karto, o pasitaiko, jog tenka kai ką pataisyti ir po pusmečio. Jo manymu, pernelyg tobulinti paveikslą nėra prasmės.
Toks procesas paprastai baigiasi apverktinai.
„Jeigu nedirbčiau, išprotėčiau ir nematyčiau jokio gyvenimo tikslo. Nežinau, ar vertingi tie mano paveikslai ir rašiniai, tačiau bent žinau, kad gyvenu“, – kalbėjo jubiliatas.
Šią vasarą turėtų pasirodyti A.Savicko kūrybos albumas „Senojo tapytojo dienoraštis“, apibendrinantis dviejų pastarųjų dešimtmečių jo kūrybą.
Dabar dailininkas rašo naują knygą. „Norėjau rašyti dvi atskiras knygas – vieną apie Lietuvos dailės istoriją, o kitą – iš savo prisiminimų.
Tačiau kai pagalvojau, kad dailės istorijos knygos būna tokios nuobodžios, sumaniau suplakti kokteilį“, – šypsojosi dailininkas.
Užrašų – visas kalnas
A.Savicko knygų pagrindas – dailininko užrašai, o šių, tvarkingai sudėliotų į segtuvus, didžiuliai kalnai.
„Neseniai vartydamas popierius radau vienos ponios laišką. Ji rašo, kad myli mane ir mano kūrybą, – prisiminė dailininkas. – Tokių gerbėjų buvo nemažai. Buvo laikas, kai visus meilės nuotykius fiksavau dienoraštyje, bet paskui nusibodo“.
Nemažą archyvo dalį sudaro A.Savicko pokalbiai su kolegomis tapytojais. Jis visada stengdavosi pamatyti įdomesnes parodas. Labiausiai sudominusias aprašydavo.
„Aš dirbau ne taip, kaip dauguma menotyrininkų, kurie ieško informacijos kituose tekstuose, knygose. Pasiimdavau bloknotą ir eidavau pas dailininką į dirbtuvę. Ten prie darbų ir pasikalbėdavome.
Dabar tų pokalbių užrašai praverčia“, – sakė tapytojas.
Tiesa, sutvarkyti visus tuos užrašus – nemažas darbas.
„Truputį tvarkausi, nors tai beviltiška, – prisipažino dailininkas. – Velniams toji tvarka reikalinga? Kuo daugiau tvarkos, tuo didesnis chaosas.
Tik drobėje dažais ar popieriuje rašalu gali pasiekti ramybę, palaimą, tvarką“.
Prieš 30 metų tapytojo dirbtuvėje lankėsi prancūzų filosofas Jeanas Paulis Sartre'as.
Jį lydėjęs rašytojas Mykolas Sluckis paklausė svečio, į ką panašus A.Savicko stilius.
Filosofo atsakymas buvo trumpas: „Pono Augustino stilius panašus tik į jį patį“.
* * *
Gyvenimo kelias
* A.Savickas gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje (Danija), kur rezidavo jo tėvas, Lietuvos diplomatas, rašytojas J.Savickis. Motina – I.Trakiner, kilusi iš turtingos Sankt Peterburgo žydų šeimos. Po tėvų skyrybų kartu su motina būsimasis dailininkas grįžo į Lietuvą.
* 1945-1949 m. studijavo Vilniaus dailės institute tapybą. Jam dėstė Justinas Vienožinskis, Vytautas Mackevičius. 1951-1972 m. ir 1985-1993 m. dėstė Vilniaus dailės institute. 1963 metais gavo menotyros kandidato, o 1993 metais menotyros daktaro laipsnį.
* A.Savickas – knygų „Peizažas Lietuvos tapyboje“ (1965 m.), „M.K.Čiurlionis“ (1965 m.) ir memuarų „Žalia tyla“ (2002 m.) autorius. Šią vasarą turėtų pasirodyti naujausia jo knyga „Senojo tapytojo dienoraštis“.
* Tarp daugybės apdovanojimų – Valstybinė premija (1966 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1994 m.), Nacionalinė premija (1999 m.), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius (2003 m.).
* Didžioji jubiliejinė A.Savicko tapybos paroda, plačiau pristatanti dailininko kūrybą, rugsėjo pradžioje bus surengta Vilniaus rotušėje.