Dailininkė - keramikė Jurgita Braziūnienė, tapytojai Arvydas Kašauskas, Lena Chvičija, Juozas Pranckevičius, Ewa Miazek, grafikai - tapytojai Marius Mindaugas Danys, Vladas Lisaitis, dailininkė Aistė Černiūtė, tapytojas Linas Gelumbauskas ir akvarelistas Valentinas Varnas į Birštoną savo dažų arsenalą atsigabeno gegužės 22 dienos popietę. Juos į Birštoną paskatino atvykti pažintis su ilgamečiu kurorto architektu Feliksu Jackevičiumi.
Suvažiavę į Birštoną dailininkai jau pirmąjį vakarą išskubėjo į klajones po Birštono gatveles, pakrantę ir parkus. Tylus vakaras ant Nemuno kranto daugelį įkvėpė paimti teptuką į rankas ir pabandyti perteikti to ramaus vakaro nuotaiką drobėje. Dailininkai neslėpė, kad didžiausią įspūdį jiems daro kurorto gamta, oro kaita ir su tuo susiję garsai. Vienus įkvepia nuo Nemuno ir pievų kylantis rūkas, kitus – pušų viršūnių ošimas ar krintančios krušos šnaresys.
Plenerų tradicijos susiformavo Prancūzijoje XIX a. viduryje, kuomet Barbizono mokyklos dailininkai pradėjo laužyti saloninės tapybos tradicijas. Menininkai iš uždarų patalpų išėjo į gryną orą (pranc. - plein air) ir pradėjo tapyti natūralioje dienos šviesoje. Pakito ir paveikslų siužetai – nuo didingų istorinių, mitologinių, ar religinių pereita prie peizažų ir buitinio žanro. Impresionistams labai svarbu buvo perteikti tapomos akimirkos nuotaiką, oro sąlygų sukeliamą įspūdį ir šviesos mirgėjimą.
Vieno iš plenero organizatoriaus Mariaus Mindaugo Danio drobėse, kaip kadaise impresionistų tapytose drobėse, spalvingai sužaižaravo Nemuno vandens atspindžiai, tyliai kyla rūkas nuo Nemuno paviršiaus, Arvydo Kašausko mozaikinėse pušų garbanose, nuspalvintose saulės raudoniu, tyliai ošia vakaris, o Aistės Černiūtės iki parodos slepiamoje drobėje nutapytas per lietų bėgančių vaikų klegesys.
Įkvėpimo fėjos skvernus dailininkai stvarstys iki šeštadienio, o gegužės 30 d. Kultūros centro fojė surengs Birštono plenero darbų parodą.