Istorinis mitas - savaip

Per Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atidarymą lapkričio 5-ąją LNOBT žiūrovai išvys neįprastą, ilgai rengtą projektą.

Teatro scenoje pakabintame ekrane atgis kino legendos Carlo Theodoro Dreyerio 1928-ųjų šedevras „Žanos d'Ark aistra“, o orkestro duobėje jį gyvai garsins Donato Katkaus diriguojamas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras.

Šiam vieninteliam nebylaus filmo seansui operos šventovėje muziką ilgiau negu metus kūrė kompozitorius B.Kutavičius.

„Geriausia yra kurti miegant, kai idėjos kyla pasąmonėje, - prisipažino„Lietuvos rytui“ B.Kutavičius. - Šitaip ir vaikščiodamas po Vilnių subrandinau daugelį savo sumanymų.

Aš esu parašęs daug muzikos kino filmams ir spektakliams, bet naujausias mano darbas buvo sudėtingas kaip beveik niekada. Reikėjo fantazijos perteikti muzika C.T.Dreyerio filmo vaizdų nuotaiką, niuansus, ritmiką, neprarasti garso ir vaizdo sinchroniškumo“.

Mat kompozitoriui teko rašyti muziką žiūrint „Žanos d'Ark aistrą“ mažame kompiuterio ekrane. Tuo tarpu visas C.T.Dreyerio kūrinys - tai herojės emocijas perteikiantis aktorės Maria Falconetti veidas. C.T.Dreyerį labai domino ir žavėjo žmogaus, ypač moters kančia.

„Šiame filme nėra kontrastų, judėjimo, ryškios vaizdų kaitos, o lįsti į nuobodžią ir iliustratyvią muziką man nesinorėjo, - aiškino kūrybos keblumus susidūrus su C.T.Dreyerio šedevru kompozitorius. - Aš nesistengiau akompanuoti vaizdui. Siekiau perteikti bendrą filmo nuotaiką. Emociškai jis labai sugestyvus ir įkvepiantis“.

Kino šedevrų šimtukui priskiriamo C.T.Dreyerio kūrinio istorija - ne mažiau dramatiška kaip Žanos d'Ark. Tuo neabejoja „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė: „Ši juosta buvo pasmerkta ir uždrausta, klastota ir deginta“.

Forumo rengėjams buvo nelengva gauti autentišką, neredaguotą „Žanos d'Ark aistros“ versiją.

Tik praėjus daugiau kaip 50 metų nuo filmo sukūrimo, nežinia kaip išlikusi originali filmo kopija buvo atsitiktinai surasta Oslo psichiatrinėje klinikoje.

„Būtent ši vizualiai pribloškianti filmo versija bus rodoma Vilniaus žiūrovams“, - džiaugėsi G.Arlickaitė.

Anot jos, unikalus C.T.Dreyerio vizualinis sprendimas reikalavo išskirtinio pristatymo - įpareigojo kviestis „pasigalynėti“ su šiuo filmu patyrusį kino kompozitorių.

„Idėja papildyti kūrinį specialiai jam parašyta muzika - drąsus iššūkis ir „Scanoramai“, ir B.Kutavičiui, - pripažino G.Arlickaitė. - Tačiau mums norėjosi padovanoti Vilniui - Europos kultūros sostinei išskirtinį projektą, susiejantį Europos kino klasiką ir lietuvių šiuolaikinės muzikos tradiciją“.

„Tai nevienadienis - brandus, egzistencinės gelmės kūrinys, prie kurio norėsis grįžti ne kartą, - žavėjosi nauja B.Kutavičiaus partitūra dažnas jo muzikos atlikėjas D.Katkus. - Šios muzikos stiprybė - jos savarankiška vertė. Aš tikiu, kad B.Kutavičius sukurs ir koncertinę garso takelio versiją“.

Pats kino kūrinys, nutolęs nuo mūsų laike net 80 metų, nustebino D.Katkų modernumu.

„1928-ieji „perspjovė“ 2009-uosius, - šmaikštavo maestro. - „Žanos d'Ark aistra“ - tai pavyzdys, kad anuomet kinematografui rūpėjo menas, o ne istorijų pasakojimas, kaip šiandien.

Šiame filme - vien stambūs planai, nors televizijos tada dar nebuvo. Jis labiau susijęs su mitu, negu su istorine tiesa. Čia glūdi šio kūrinio stiprybė.

Atgaivinti europinį šedevrą interpretuojant jį savaip - tikrai vertas Europos kultūros sostinės sumanymas“.

Tie, kurie neišvys įgarsintos premjeros, vėliau „Scanoramoje“ galės pamatyti nebylią „Žanos d'Ark aistros“ versiją. C.T.Dreyerio gimimo 120-ųjų metinių proga forumas surengs jo kūrybos retrospektyvą.