Filosofas, kultūrologas, meno filosofijos specialistas A.Andrijauskas sostinėje esančiame Rašytojų klube vakar pristatė savo sudarytą straipsnių rinkinį „S.Geda: pasaulio kultūros lietuvinimas” (išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Šioje knygoje – kelios dešimtys žinomų meno filosofijos, literatūros, estetikos ir kultūros tyrinėtojų tekstų, kuriuose žvelgiama į S.Gedos kūrybą ir gyvenimą. Tai jau antroji solidžios apimties knyga apie S.Gedą, pasirodžiusi po garsiojo poeto mirties 2008 metais.
Pirmoji – literatūrologės Viktorijos Daujotytės monografija „Tragiškasis meilės laukas” – buvo ne tik nušluota nuo knygynų lentynų, bet ir sulaukė prieštaringų vertinimų.
Vienas didžiausių ledkalnių
62 metų A.Andrijauskas „Lietuvos rytui” teigė, kad minėtos dvi knygos – pirmieji svarūs paminklai S.Gedai, kurie parodo iškilaus kūrėjo vietą mūsų kultūroje. O ta vieta – šalia didžiausio mūsų tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.
„Po kelių dešimčių metų, kai nuslūgs nereikšmingos kasdienybės apnašos, pamatysime, kad S.Geda neabejotinai buvo vienas didžiausių mūsų poezijos, literatūros ir apskritai kultūros ledkalnių, kurio didžioji dalis šiuo metu dar slypi po vandeniu.
Šiaip ar taip, drįsčiau teigti, kad tokio unikalaus talento poetų, išaugusių iš giliausių mūsų kultūros šaknų ir sukūrusių tiek įstabių poezijos šedevrų, mūsų literatūros istorijoje dar nebuvo. Jei S.Geda būtų kūręs prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis, jis būtų vienas didžiausių XX a. poetų.
S.Geda daugeliu atžvilgių neabejotinai prilygsta kol kas vieninteliu lietuvių genijumi tituluojamam M.K.Čiurlioniui”, – kalbėjo A.Andrijauskas.
Pažinojo nuo vaikystės
Pasak knygos „Pasaulio kultūros lietuvinimas” sudarytojo, nepaprastą S.Gedos talentą įrodo tiek tragizmu pažymėtas jo gyvenimas, tiek stulbinama įvairove ir neišmatuojamomis gelmėmis pasižyminti kūryba.
A.Andrijauskas su S.Geda susipažino daugiau kaip prieš 50 metų – jie mokėsi toje pačioje Veisiejų vidurinėje mokykloje. Vėliau jų keliai tai išsiskirdavo, tai vėl susikirsdavo.
„Esu įsitikinęs, kad apie žmogų daugiausia pasako pirmasis įspūdis. Man vaikystėje į akis krito Sigito kitoniškumas, svajingumas, kažkoks sunkiai žodžiais nusakomas vidinis grožis.
Sigitas labai skyrėsi nuo aplinkinių – jo dvasia buvo tarsi pakilusi virš žemės. Kartu jis nepaprastai giliai buvo susijęs su jį supančiu gamtos pasauliu. Dabar galiu drąsiai teigti, kad tai buvo genijaus dvasios ženklas”, – prisiminė A.Andrijauskas.
Tačiau, pasak pašnekovo, S.Gedos charakterio minkštumą, dvasingumą ir idealizmą labai paveikė nepalanki sovietinės epochos situacija. Nuožmi itin jautraus žmogaus, nepaprastai mylėjusio savo tėvynę, kova už savo egzistencinę poziciją, išlikimą ne tik jį pavertė modernėjančios lietuvių poezijos bangolaužiu, nuolat tarsi provokuojančiu išpuolius prieš save, bet ir pakeitė charakterį.
„Tokių kūrybingų genijų kaip M.K.Čiurlionis, S.Geda ir daugelio kitų likimai dramatiški tuo, kad pagrindiniu tikslu tapusi kūryba užvaldo visą jų gyvenimą, negailestingai alina gyvybines jėgas, nes jų vaizdiniai auga iš unikalios archetipinės ir egzistencinės patirties.
Suprantama, kad tokia išskirtinio talento asmenybė, koks buvo S.Geda, nepaprastai didelę savo fizinio ir emocinio gyvenimo dalį aukojo pagrindiniam tikslui – kūrybai.
Į kūrybą sutelkdamas visus emocinius ir fizinius išteklius jis neišvengiamai deformavo ne tik savo gyvenimo būdą ir santykius su jį supančiais žmonėmis, bet ir psichinę struktūrą.
Genialumas ir begalinis atsidavimas kūrybai turi savo kainą”, – sakė A.Andrijauskas.
Du didieji dzūkai
Pasak A.Andrijausko, S.Geda, kaip joks kitas lietuvių rašytojas, buvo suaugęs su giliausiais mitiniais ir archajiniais mūsų kultūros sluoksniais, prie kurių buvo prisilietęs ir M.K.Čiurlionis.
„Daugiasluoksnė, gili, asociatyvi S.Gedos poezija susipynusi su milžinišku pasąmonės krūviu, daugybe archetipinių vaizdinių, giliausiais pasaulio literatūros sluoksniais.
Neabejotini jo nuopelnai įkurdinant novatoriškas poetinės kalbos formas modernėjančioje lietuvių poezijoje. Ne mažiau svarbus jo veiklos nuopelnas susijęs su titanišku vertėjo darbu, kurį vainikavo daugybės svarbių pasaulinės poezijos tekstų pateikimas mūsų kultūrinei apyvartai.
S.Gedai pavyko pasinerti į tą būties ir poetinės kalbos lygmenį, kuris yra būdingas tik didžiausiems pasaulio poetams. Atkaklus darbas, savo laimėjimų neigimas, buvimas nuolatiniame ieškojimų ir atsinaujinimo kelyje pavertė S.Gedą vienu iškiliausių Lietuvos poetų.
Šiaip ar taip, jokiam kitam lietuvių kūrėjui, išskyrus M.K.Čiurlionį, nebuvo būdinga tokia išskirtinė vaizduotės ir spontaniško, asociatyvaus mąstymo galia, kokia pasižymėjo S.Geda.
Šie du didieji dzūkai yra visa galva aukščiau už kitus”, – apibendrino A.Andrijauskas.