75 metų sukaktį švenčiantį menininką pasveikino ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė: „Nors dažnai sakoma, kad humoras Lietuvoje – labai liūdna tema, jūsų ir jūsų kolegų dėka šis mitas nuolat paneigiamas.”
– Ar jums svarbūs valstybės vadovų sveikinimai? – paklausiau J.Varno.
– Seimo pirmininkės sveikinimą pamačiau tik internete, dar net iki galo neperskaičiau. Jei kas ir nešė jį į parodos atidarymą, matyt, lietus kiaurai permerkė ir dabar dar džiovina. (Juokiasi.)
– Iš sveikinimo galima suprasti, kad Seimo pirmininkė nepyksta ant jūsų už jos karikatūras. O kaip prezidentė ar kitos valdžios atstovės?
Juk karikatūristai dažnai užsimena, kad moterys daug jautriau reaguoja į savo atvaizdus nei vyrai.
– Įtariu, kad prezidentė gerokai ant manęs pyksta, nes aš ją gana dažnai paišau. Ji man kryžiaus tikrai neįteiktų kaip Valdas Adamkus.
Juk straipsnio gali ir neperskaityti, o už karikatūros būtinai užklius akis. Vaizdelis per sekundę iššifruojamas.
Per Trijų karalių šventę „Lietuvos ryte” buvo smagi mano karikatūra, kai prie kūdikėlio premjero prieina trys karalienės – prezidentė, Seimo pirmininkė ir krašto apsaugos ministrė.
– Ar niekas iš politikų jums nepriekaištavo?
– Vytautas Landsbergis iš pradžių labai pykdavo. Ir „megztosios beretės” man skambindavo. V.Landsbergis net savo kalbose užsimindavo, kad tiesiog antivalstybiška šaipytis iš tautos vado. O paskui pradėjo ramintis ir vieną jų net ant savo knygos viršelio uždėjo.
– Kodėl jūsų jubiliejinė paroda Pamėnkalnio galerijoje eksponuojama ne ant sienų, o ant bulvių maišų?
– 75 maišai aplenkti celofanu, kad būtų galima užkišti po 2 darbus. Toks išradimas tikrai vertas Nobelio premijos. Mažų mažiausiai – Nacionalinės. (Juokiasi.)
Juk kiekvieni metai žmogui – nemaža našta.
O galerijos lange dar yra ir didžiulis angelo maišas. Jam darbo irgi buvo nemažai, juk žmogaus kelyje visuomet tyko netikėtumai ir pavojai.
– Medžioklė – taip pat pavojinga veikla.
– Pavojingiausia būdavo tykoti stirnaičių. Mat dažniausiai būdavo kas nors jas suginęs į savo aptvarą, o man norėdavosi tą aptvarą šiek tiek praardyti.
Dėl to kildavo nemažai nesutarimų. (Juokiasi.)
Solidus amžius nėra blogas dalykas. Štai turėdamas nemažai patirties jau galiu iš tolo pasakyti, kur tikrai gera stirnaitė, o kuri tik apsimeta gera. Per atstumą jaučiu, kuri stirnaitė – šautina.
– Gal todėl ir jūsų, kaip moteriškų širdžių daužytojo, šlovė iki šiol neblėsta. O tą tikrąjį stirniną atidarymo puotai pats nušovėte?
– Prieš šventę rankos drebėjo. Šratus išbarstydavau iš vamzdžio dar prieš šūvį. Taigi stirninas – draugų laimikis. O aš ketvirtadienio vakare žadu važiuoti pasėdėti bokštelyje. Labai smagu: aplink verda gyvenimas.
Dažnai nesinori nieko nušauti, bet kai kolegos mato, paleidžiu šūvį nors į orą.
– Prieš kelias dienas pasirodė ir jūsų karikatūrų knyga. Ar joje tie patys darbai kaip ir parodoje?
– Parodoje jų šiek tiek daugiau. Ant kiekvieno maišo – po du. Tai daugiausia pastarųjų metų darbai, kurie buvo spausdinti „Lietuvos ryte”.
– Kas, jūsų manymu, svarbiausia geram karikatūristui? Kaip išlikti kūrybingam ir šmaikščiam net sulaukus solidaus amžiaus?
– Svarbiausia – išlaikyti sausą paraką, nes kai jis sudrėks, vietoj šūvio pasigirs „pšš”.
Jokios paslapties čia nėra – reikia tiesiog nedrėkinti. Aš pats jau trylikti metai nebesidrėkinu iš vidaus. Tiesa, drėkinimo procese iki šiol mėgstu dalyvauti ir visus drėkintojus mielai išvežioju po namus. Bet paspaudęs skambutį greitai pabėgu, nes kai atidarę duris dreskia nagais, tai nežiūri, kieno tai akys.
Už šmaikštumą – daug premijų
Grafikas ir karikatūristas J.Varnas (nuotr.) gimė 1936 m. liepos 6 d. Papušynyje (Raseinių apskritis). Mokėsi tremtyje – Zulmajaus (Irkutsko sritis, Rusija) septynmetėje bei Centrinio Chazano vidurinėje mokykloje.
1967 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar – Dailės akademija). Nuo 1980 m. – laisvas dailininkas. Nuo 1992 m. – dienraščio „Lietuvos rytas” karikatūristas.
Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo apie 300 parodų – karikatūrų, plakatų, logotipų. Surengė nemažai personalinių parodų.
Dailininkas yra daugelio apdovanojimų, premijų ir diplomų laureatas. 2002 m. jam įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, o 2007 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius.