Holivudo žvaigždė J.Malkovichius: I.Dapkūnaitė – išskirtinis atvejis mano gyvenime (nuotraukos)

„Jie išaugę puikioje teatrinėje atmosferoje, ką byloja, žinoma, pirmiausia režisieriaus Eimunto Nekrošiaus darbai“, - negailėjo gražių žodžių lietuviams garsusis italas, duodamas suprasti, kad puikiai pažįstą mūsų teatro metrą E.Nekrošių, kuris jau daugelį metų kuria Italijoje.

G.Salavatoresas taip pat pristatė visą savo „Sibirietiško auklėjimo“ kūrybinę grupę, kurioje dirba ir Holivudo žvaigždė Johnas Malkovichius.

Jį jau vilniečiai ne kartą pastebėjo Senamiesčio gatvėse, restoranuose. „Vilnius - nuostabus, jaukus miestas. Man paliko didžiulį įspūdį Senamiestis, jo architektūra, bažnyčios Galbūt kada nors aš dar kartą čia apsilankysiu“, - prisipažino J.Malkovichius.

Tačiau „Sibirietiško auklėjimo“ veiksmas nukels žiūrovus į devintojo dešimtmečio Padnestrę, kuri laiko save nepriklausoma nuo Moldovos, bet vis dar nepripažinta, kaip valstybė.

Kalbėdamas apie savo kuriamą Kuzios vaidmenį, J.Malkovichiaus pastebėjo, kad juo bandys papasakoti istoriją, kaip „juodą“ praeitį turintys žmonės gali tapti gerais ir net būti pavyzdžiais kitiems.

Nors J.Malkovichius jau yra sukūręs kelias dešimtis didelių vaidmenų, Kuzios vaidmuo jam nėra pats lengviausias: „Atsakingai ir daug ruošiausi. Bet filmavimo aikštelėje labai padeda Gabriele. Jis puikiai žino, ko nori iš aktorių ir sugeba taip kurti filmą, kad nesimatytų, jog jis „daromas“.

J.Malkovichiaus partneriu „Sibirietiškame auklėjime“ tapo neprofesionalus aktorius, Vilniaus universiteto, Filosofijos fakluteto studentas Arnas Federavičius, kuris dėl filmo šiemet net pristabdė studijas.

„Tai, ką aš kasdien gaunu, būdamas šalia tokio grando, kaip J.Malkovichius, negalėčiau išmokti jokioje mokykloje ar universitetuose. Išėjęs iš aikštėlęs, jaučiu daug išmokęs, bet, kai manęs kas nors paklausia, ką, negaliu to net sudėti į žodžius. Tiesiog kiekvieną dieną tobulėju“, - prisipažino A.Federavičius, kuriantis Kuzios anūko vaidmenį.

Pagrindinis filmo herojus Kuzia savo anūką siekia išmokyti tikro sibirietiško gyvenimo - pagarbos autoritetams, moterims, niekad nevogti sau.

„Pagrindiniai filmo herojai lyg ir nusikaltėliai, tačiau jie, kaip ir Kuzia, vadovaujasi tvirtu moralės kodeksu, primenančiu netgi spartiečių gyvenimo būdą“, - dalijosi išgyvenimais filmavimo aikštelėje A.Federavičius.

Aktoriams griežtai uždrausta pasakoti filmo siužetą, tačiau jis neslėpė, jog tai, ką išgyvena, kurdamas savo personažą jam nesvetima ir asmeniniame gyvenime. Svarbiausia - neįžeidinėti kitų ir neperžengti tos ribos, už kurios pagarbos žmogui jau nebeįmanoma apginti vien tik žodžiais.

Šiuo metu G.Salvatoresas su kūrybine grupe dirba Vilniaus Šnipškių rajone. Keletą dienų filmavo ir apleistuose Profsąjungų rūmuose.

Po kelių savaičių filmavimo grupė išvyks tęsti darbo į Italiją, o lapkritį vėl sugrįš į Lietuvą. Kaip rašo "Lietuvos rytas", ne vienam vilniečiui nusišypsojo laimė ne tiktai žvilgsniu palydėti garsųjį aktorių, klaidžiojantį Užupio skersgatviais ar sostinės Odminių gatvėje ieškantį indų restorano, bet ir persimesti vienu kitu žodžiu ar netgi kartu nusifotografuoti.

Kai kurie sostinės gyventojai pastebėjo J.Malkovichiaus ir politologo Artūro Račo išvaizdos panašumus ir karštai juos aptarinėjo.

Žiniasklaidos atstovų dėmesio amerikiečių aktorius vis dėlto vengė. Štai viena žurnalistė, atsitiktinai sutikusi aktorių ties Katedros aikšte, išsitraukė diktofoną ir paprašė atsakyti į kelis klausimus, bet jis mandagiai atsisakė ir nusklendė Senamiesčio gatvele.

Teatre J.Malkovichius yra sukūręs per 100 vaidmenų. Ne viename teatro projekte jis yra dalyvavęs ir su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite, kurią vadina bene artimiausia savo kolege ir bičiule. „Mes su Inga pirmiausia draugai. Ji turi tiek nuostabių charakterio savybių! Mane žavi jos darbštumas, neįtikėtinas talentas ir išsilavinimas. Be to, ji labai linksma. O svarbiausia – ji apimta ir kažkokios sunkiai paaiškinamos nevilties, liūdesio. Visos šios savybės yra tos, kurios man patinka. Turbūt dėl to per pastaruosius dvidešimt metų mes ne kartą su ja dirbome”, – kalbėjo J.Malkovichius.

Vienas naujausių teatro projektų, kuriame J.Malkovichius vaidino su I.Dapkūnaite, – operos spektaklis „Giacomo variacijos” apie paskutines Giacomo Casanovos gyvenimo dienas. Jame panaudotos ir ištraukos iš garsiojo suvedžiotojo dienoraščio. Šiame spektaklyje – šių metų pradžioje jis parodytas Vienoje, Sankt Peterburge, Maskvoje ir keliuose kituose pasaulio miestuose – J.Malkovichius suvaidino vieną garsiausių pasaulio mergišių G.Casanovą, o I.Dapkūnaitė sukūrė net kelių jo suvedžiotų moterų vaidmenis. Tiesa, operos partijas atliko ne jie, o profesionalūs baritonas ir sopranas.

„Dievinu operą. Tai didysis menas, kuriame nėra nieko pastovaus. Ji visada gyvybinga, su išskirtiniu ritmu, kuris kinta kiekvieną vakarą”, – teigė J.Malkovichius. I.Dapkūnaitė aktorių yra išmokiusi ir įtikinamai rusiškai keiktis, nes to jam reikėjo vaidinant 1998 metų filme „Sukti lošėjai”. Šioje juostoje J.Malkovichius vaidina rusų sukčių Tedį KGB ir liejasi triaukščiais rusiškais keiksmažodžiais. „Inga mane išmokė ne tik rusiško akcento, bet ir replikų, keiksmažodžių. Ji juos įrašė į juostelę ir už mane padarė visą darbą. Man tereikėjo išmokti jos intonacijų”, – šypsojosi J.Malkovichius.

Ruošdamasis filmuotis Lietuvoje J.Malkovichius irgi skambino I.Dapkūnaitei – prašė papasakoti apie Vilnių, teiravosi patarimų, kaip prasmingai Lietuvos sostinėje leisti laiką, kur apsilankyti, ką pamatyti.

– Ar viešint Vilniuje pravertė I.Dapkūnaitės patarimai? Ką jums apskritai reiškia ši aktorė? – tokį klausimą išgirdo J.Malkovichius, vakar susitikęs su keliais lietuvių ir italų žurnalistais.

– I.Dapkūnaitė – išskirtinis atvejis mano gyvenime. Mes pirmiausia esame geri bičiuliai, pažįstami daugiau nei 20 metų. Kartu dalyvavome ne viename teatro, kino ir mados projekte. Ji – nuostabus žmogus ir talentinga aktorė.

– Nors su manimi dirbo neprofesionalūs lietuvių aktoriai, jie yra labai išsilavinę, darbštūs ir plataus akiračio žmonės. Man buvo tikrai malonu su jais dirbti.

– Ar jums patiko Vilniaus architektūra, restoranai, moterys?

– (Nusijuokia.) Tai labai platus ir sudėtingas klausimas. Vilnius man iš tikrųjų paliko didžiulį, gal net neišdildomą įspūdį. Man labai patiko Senamiestis, jo architektūra, bažnyčios. Aš čia labai gerai jaučiuosi. Tikiuosi, kad kada nors čia sugrįšiu.

– Ką jums reiškia jūsų vaidinamas personažas Kuzia? Ko jūs išmokote tiek iš jo, tiek iš filmo?

– Tai filmas apie blogus žmones, kurie galėtų tapti geri ir būti pavyzdys kitiems. Kurdamas šį personažą supratau tik vieną dalyką. Pasaulį valdo ne demokratija, o žiaurumas. Tai galėčiau pasakyti savo personažo lūpomis. Tai savotiškai iliustruoja ir tatuiruotės ant mano kūno. Vienoje jų galima perskaityti žodžius „Mirtis policininkams”, o kitoje – „Mirtis komunistams”.

– Niekas iš jūsų kūrybinės grupės negyveno Sovietų Sąjungoje, nors filmo veiksmas vyksta tuo metu, kai Padniestrė ir Moldova priklausė Sovietų Sąjungai. Kaip jūs suprantate, kokiomis savybėmis pasižymėjo Sovietų Sąjunga ir jos žmonės?

– Į šį klausimą daug geriau galėtų atsakyti filmo režisierius. Tuomet J.Malkovichius perdavė žodį G.Salvatoresui ir daugiau neprabilo – susikaupęs sėdėjo ir klausėsi režisieriaus svarstymų. „Savo filmu mes siekėme išlaikyti atstumą tarp filmo siužeto ir istorijos. Man iš tiesų nebuvo itin svarbu, kokia anuomet buvo Sovietų Sąjunga, nors aš nekart esu lankęsis Rusijoje.