Filmo „Žiogelio legenda“ premjera - rytoj vakare Klaipėdos koncertų
salėje. Čia susirinks buvę „Žiogelio“ šokėjai, iš uostamiesčio pasklidę
po visą Lietuvą.
Vakaras prasidės netikėtai - buvusios „Žiogelio“ šokėjos - jau
subrendusios moterys - vėl pakils į sceną ir sušoks ispanų šokį.
Repeticijoms pakako savaitės.
„Mes įgijome puikius šokio pagrindus, kurių neįmanoma išmušti. Per
savaitę lengvai vėl atsistojome ant kojų“, - pasakoja draugijos
„Žiogelio šokėjai“ prezidentė Lina Sakalauskienė.
Ji „Žiogelyje“ šoko dvylika metų. Tik dvyliktoje klasėje, likus
pusmečiui iki baigiamųjų egzaminų, skaudama širdimi užvėrė repeticijų
salės duris.
Dauguma „Žiogelio“ auklėtinių taip pat likdavo ilgam. Atėjusios seserys
atsivesdavo brolius, šie draugus.
Pirmieji septyni vaikai į pirmąją repeticiją Klaipėdos statybos tresto
kultūros namuose susirinko 1970-ųjų spalį. Per 24 gyvavimo metus
„Žiogelis“ išgarsėjo ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Visą laiką jam vadovavo pedagogė, choreografė, režisierė, scenografė,
baletmeisterė Elvyra Bungardienė.
Ji papildė Lietuvos televizijos iniciatyva renkamų Lietuvos šviesuolių
gretas - pelnė pagrindinį apdovanojimą nominacijoje „Tiems, kurie
išauklėjo ištisas kartas“.
Kartu su E.Bungardiene dirbo choreografė Danutė Žičkuvienė.
Savo profesionalias kompozicijas Klaipėdos šokėjai žiūrovams rodė
Maskvoje, Sankt Peterburge, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose,
koncertavo Prancūzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje,
Danijoje, Turkijoje, Japonijoje, kitose šalyse.
Per ketvirtį amžiaus Klaipėdoje šokti išmoko šimtai vaikų, keli
jų vėliau baigė Sankt Peteburgo aukštąją baleto mokyklą.
„Tuo metu „Žiogelis“ buvo garsus ir žinomas kaip dabar „Žuvėdra“. Buvo
ryški Lietuvos kultūros dalis ir tarsi išnyko. Laikas bėga, susitikę
vis pasvarstydavome, kad žodžiais nusakyti to meto įvykius ir nuotaikas
nelengva.
Galime drąsiai teigti, kad „Žiogelis“ buvo unikalus. Tai liudija ir
nemažai išlikusios archyvinės vaizdo medžiagos. Todėl nusprendėme
įkurti draugiją „Žiogelio šokėjai“ ir sukurti dokumentinį filmą apie
„Žiogelį“, - pasakoja L.Sakalauskienė.
Ši idėja atgaivino buvusių šokėjų ryšius. Šokėjų sumanymą parėmė ir
filmo režisieriumi tapo Vytenis Pauliukaitis, operatoriumi - Jonas
Gurskas, daug prisidėjo Lietuvos televizija, kurios fonduose -
gausu išlikusios archyvinės medžiagos.
Filmo žiūrovai be dokumentinės medžiagos taip pat išvys buvusių šokėjų
dabar atliekamą ispanų šokį ir sirtakį, išgirs jų prisiminimus.
„Kažkada vienas po kito palikome „Žiogelį“ ir išsiskirstė. Taip ir
neatsisveikinome su Klaipėda, neišsakėme visko, ką jaučiame savo
mokytojai E.Bungardienei. Tai padarysime ketvirtadienio vakarą“, -
sakė L.Sakalauskienė ir pridūrė, kad filmą „Žiogelio legenda“ spalį
pamatys ir Lietuvos televizijos žiūrovai.