S. Geda eilėraščių rinkinį „Freskos“ dar 2008-aisias parengė pats ir buvo įteikęs kitai leidyklai, tačiau knyga pasirodė tik prieš pat mugę. Pasak leidėjų, šios knygos išskirtinumas – erotinių vaizdinių telkinys, pirmas toks sodrus ir atviras lietuvių poezijoje.
„S. Gedos artėjimą prie tokios knygos rodė „Giesmių giesmės“ vertimas, rinkinys „Siuita Virginijai“, gaivalingas jo kūrybos pobūdis. Galima numanyti kontroversiškus „Freskų“ vertinimus, bet vargiai kas užginčys, kad tai tikro poeto ranka profesionaliai parašyta poezija ir kad nuslėpti šią jo kūrybos dalį būtų neteisinga ir nešiuolaikiška. Mūsų meno didžiuosius turime suvokti su visa kuo, ką jie yra sukūrę ir ryžęsi skelbti“, - teigia S. Gedos knygos „Freskos“ leidėjai.
Pasak poeto Kornelijaus Platelio, poezija neturi draudžiamų temų, ypač jeigu ją kuria talentingas poetas. „Ar tai erotinės poezijos knyga? - klausia K. Platelis. - Ir taip, ir ne. S. Geda tarsi sąmoningai bando užčiuopti natūralistinio vaizdavimo ribą, iki kurios dar įmanoma estetiškai perteikti tai, kuo Dievo valia užsiima vyras ir moteris, tačiau nesiekia sužadinti erotinės nuotaikos.
Jis bando reabilituoti nepadoriais laikomus žodžius bei liaudiškus posakius, tačiau jais nesimėgauja. Stebina rinkinio stilistinis spektras – nuo lietuvių sakmių iki rafinuotos Europos poezijos ar net haiku. Eilėraščiuose tarsi girdžiu sigitiškas Ovidijaus, Dantes, F. Villono, W. Shakespeare'o intonacijas. Jie trykšta kūniškos meilės džiaugsmu, žaižaruoja humoru.
Sigitas į meilės aktą žvelgia iš skirtingų kampų tarsi keisdamas kaukes, diskutuodamas su pasaulio erotinės poezijos tradicija. Mano požiūriu, tai laibai reikšminga šio poeto knyga. Be šios pintinės Sigito kalnas nebūtų užbaigtas.“
Vilniaus knygų mugėje šiandien 18 val. įvyks S. Gedos poezijos skaitymai. Juose dalyvaus poetai Liudvikas Jakimavičius, Antanas A. Jonynas, Arnas Ališauskas ir aktorius Andrius Bialobžeskis.
Lrytas.lt skaitytojams siūlome kelis eilėraščius iš naujosios S. Gedos knygos „Freskos“.
Iš pirmykščių pavasarių
Atlėkdavau aš pas tave, mažytis, striukas
O tu buvai
Žibuoklės pumpuriukas.
Tada kirtau su dideliu kardu,
Ir liko vienas ten,
Kur buvo du...
Tyliai verkia koridoriuko gale kaži kas,
Rauda tas, kurio visai nėr.
2008 IX
Geismo gyvatė
Kada bučiuoju nugarą ir petį,
O ji man šnabžda: „Jaudini mane!“,
Žinau, kad geismas žadina gyvatę,
Kuri jau kelia galvą po suknia.
Melsva suknia, o gal tik taip atrodo,
Balti pečiai ir kojos tamsoje,
Išlakūs klubai... Mano tie aruodai,
Bet ką daryt, ką man daryt su ja,
Geisminga gyvate, kuri išbudo
Ir reikalauja aukuro liepsnos?
Žinau, kad mes aukosime abudu
Ir nebeliks vietelės nė vienos,
Kuri nebūtų dailiai suarta:
Krūtinė, lūpos, aišku, ir p... a.
Siauraplyšė
Anos plyšelis buvo toks siaurutis,
Tačiau įlindus tapdavo erdviau...
Kaip rieduliai dvi stangrios tavo krūtys,
O tu: „Kiek aš norėjau, tiek daviau!...“
Na žinoma. Ir iš abiejų pusių,
Sėdom, gulom, o retsykiais stačia.
Atrodė, nepralįstų ten net musė,
O aš – nesunkiai, dieną ir nakčia.
Tamsoj atrodei kaip dvylikametė,
O juk buvai prisirpusi pana,
Mečiau tave, o tu: „Velniai nematė,
Kiek pasismaginome, ir gana!“
Tik aš vis graužiuosi: į tokį siaurą lįsti,
Man regis, buvo didelė kiaulystė.
Erotika – nuo Žalio tilto
O, jeigu mano siela dar galėtų
Priskint tau rudeninių violetų!
Tik mano vargana dvasia dabar po tiltu,
Kur šiukšlių subinės ir širšių, žvirgždų, žvirgždų...
Tavoji siela, aišku, būtų soste,
Kurį du švelnūs angelai išglostė.
Kedenčiau tavo plunksneles prie upės,
Į tamsų violetą įsisupęs.
O gudobelė būtų mums tetutė,
Kuri žiūrėtų, ar įkaitus p...ė.
Gulėtum ten kaip kokia lelija,
O mano delnas kur plaukų ruoželis
Šiek tiek prasiskiria, ir visagalis
Darbuojasi pačiam viduryje.