„Oskaras“ kultūros paveldui
„Europa Nostra“ yra paneuropinė organizacija, siekianti vadovauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu, ji laikoma Europos kultūros paveldo šaukliu.
Lisabonoje vykusioje ES ir „Europa Nostra“ apdovanojimų ceremonijoje buvo įteikti 2012 metų apdovanojimai geriausiai išsaugotiems Europos kultūros paveldo objektams.
„Europa Nostra“ atstovas Roger Woodley pabrėžė, kad dėmesys Lietuvai rodo ir mūsų šalies progresą. „Apdovanojimą laimėjęs Liubavo vandens malūnas aplenkė daugybę kitų paveldo objektų – aplenkė ir mano gimtojoje Škotijoje restauruotą pilį“, – juokavo R. Woodley.
Šiemet nepriklausomi ekspertai iš didelio kiekio paraiškų, gautų iš visos Europos, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukščiausius pasiekimus paveldo išsaugojimo kategorijoje. Šie apdovanojimai dar vadinami Europos kultūros paveldo „oskarais“. Apdovanojimai skirti dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams.
„Lietuva žinoma ne tik dėl Londono olimpiadoje iškovoto aukso, bet ir dėl pavyzdingai tvarkomo Liubavo malūno restauravimo“, – ceremonijoje sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinar Gil. Būtent Norvegija yra viena iš daugiausiai Europos paveldą remiančių šalių, besirūpinančių ir kitais objektais Lietuvoje – Pažaislio vienuolynu, Kauno pilimi, Vilniaus universiteto architektūriniu ansambliu.
Praturtino Europos paveldo žemėlapį
Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo muziejui projekto autoriui skulptoriui Gintarui Karosui buvo įteiktas metų Europos kultūros paveldo prizas – už tai, kad profesionaliai ir su meile atliktas darbas neliko nepastebėtas ir tarptautinėje aplinkoje.
„Prieš keletą metų tik siauram paveldo specialistų ratui žinomas kultūros paveldo objektas tapo pažinimo šaltiniu ateinančioms kartoms. Europos Sąjungos ir „Europa Nostra“ garbingas pripažinimas Liubavo dvaro vandens malūną-muziejų įveda į europinį kultūros paveldo žemėlapį. Mes didžiuojamės galėdami truputį praturtinti Europos kultūros paveldo mozaiką, o kartu paskatinti dėmesį paveldui ir jo kokybiškai restauracijai Lietuvoje“, – sakė G. Karosas.
Vietiniai džiaugiasi restauruotais griuvėsiais
Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas iš seniausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai.
„Liubaviečiai didžiuojasi savo kilme, juk čia reziduodavo šalies valdytojai. Mano pačios prosenelis gyveno šiame malūne, daugelis vietinių užaugo žaisdami dvaro griuvėsiuose, todėl šiandien matydami restauruotą malūną tikrai džiaugiasi “, – pasakojo G. Karoso iniciatyva naujai įkurtame muziejuje dirbanti Honorata.
Liubavo dvaro teritorijos kadaise siekė Siesarties ežerą.
Liubavą valdė kilmingieji – pradedant karališkąja šeima, kunigaikščiu Mikalojumi Radvila Ruduoju, Golejevskių šeima, politikais Krišpinais-Kiršenšteinais ir baigiant grafais Tiškevičiais bei Slizienių gimine.
Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros ir viešosioms reikmėms projektą finansavo Lietuva, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą.
Baudos už apleistą paveldą didės
Liubavo dvare apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė sieksianti, kad atsakomybė už apleistą paveldą didėtų, ypač – dvarus niokojantiems verslininkams.
„Niokojami dvarai rodo mūsų požiūrį į valstybę ir į mus pačius, – Kėdainiuose esančius Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho valdomus apleistus dvarus komentavo prezidentė. – Liubavo malūnas yra priešingas pavyzdys, rodantis, kaip europinis finansavimas, patekęs į profesionalų rankas, gali išsaugoti kultūrą ateities kartoms“.
Didelė paveldo dalis mūsų šalyje yra kritinės būklės – turime daugiau nei 800 neprižiūrimų istorinių statinių.
Kultūros paveldo departamentas ir kitos už paveldo priežiūrą atsakingos institucijos turi tinkamai vykdyti savo pareigą ir išieškoti valstybei padarytą žalą dėl nesaugomo ir niokojamo paveldo, tačiau tokių ieškinių beveik nėra.
„Peržiūrėjau įstatymus, reglamentuojančius paveldo nepriežiūrą ir šiandien pasirašysiu pataisas, kurios sulygins fizinių asmenų ir įmonių atsakomybę, taip pat siūlysiu didinti baudas dvarus įsigijusioms, bet juos apleidusioms įmonėms. Paveldas yra mūsų tapatybės dalis, niekas be mūsų juo nepasirūpins“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
