Atgal į atnaujintus namus

Po ketverių metų tylos Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje vėl rodomi spektakliai. Atnaujintoje erdvėje šiandien premjera – Jono Jurašo pagal Antano Škėmos romaną pastatyta „Balta drobulė”.

Spektakliu pagal A. Škėmos romaną „Balta drobulė” Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai grįžta į didžiąją sceną.<br>M. Patašius
Spektakliu pagal A. Škėmos romaną „Balta drobulė” Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai grįžta į didžiąją sceną.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė („Lietuvos rytas”)

2012-10-12 10:22, atnaujinta 2018-03-16 04:12

Išskirtiniu naujojo sezono spektakliu kauniečiai viliasi parodyti, jog žengė tvirtą žingsnį į priekį ne vien kūrybos aukštumose.

Rekonstruota ir praplėsta teatro didžioji scena tapo itin šiuolaikiška zona, kurioje sumontuota bene geriausia garso ir apšvietimo sistema, kokią tik gali turėti Lietuvos dramos teatrai.

Žadama, kad visa tai atvers naujas kūrybines galimybes teatralams ir suteiks daugiau įspūdžių žiūrovams.

Sekia išlaikyti senąją aurą

Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas tvirtino, jog kūriniu „Balta drobulė” didžioji scena po rekonstrukcijos atidaroma neatsitiktinai.

„Rašytojas ir dramaturgas A. Škėma mūsų teatrui yra artimas ir labai brangus. Jis čia dirbo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Romano „Balta drobulė” pastatymas turėtų simboliškai sujungti senąjį bei atnaujintą teatrą ir išlaikyti gerąją kūrybinę aurą”, – tvirtino E. Stancikas.

Teatro vadovas neslėpė, jog šio spektaklio statymas režisieriui, aktoriams, kūrybinei grupei ir techniniams darbuotojams buvo tikras iššūkis. Beveik visą laiką jiems teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Girdėjo plaktukų kaukšėjimą

Nors spektaklis statomas nuo rugpjūčio pradžios, dėl remonto darbų kūrybinė grupė ilgą laiką negalėjo repetuoti tikrojoje spektaklio erdvėje.

Į didžiąją sceną aktoriai užlipo tik praėjusią savaitę, bet sceną remontuojančių darbininkų plaktukai kaukšėjo iki pat premjeros. O garso ir šviesos technika buvo baigiama montuoti paskutinėmis dienomis.

Spektaklio režisierius J. Jurašas ir jo žmona romano sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė pabrėžė, kad dirbti statant šį spektaklį nebuvo paprasta. Tačiau toks iššūkis juos ir aktorius net įkvėpė kūrybai.

Jurašai tikino, kad kūrinio tematika jiems labai artima. Romano autoriaus A. Škėmos likimas panašus į šių kūrėjų gyvenimą. Jiems taip pat teko patirti skaudžią tėvynės netektį, būti atskirtiems nuo giminių, draugų ir gimtųjų namų.

Į gimtinę grįžta mintimis

„Tie, kurie prieš savo norą buvo priversti palikti tėvynę ir išvaryti iš savo namų, žino ir brangina tikrąją jų vertę.

Pagrindinis kūrinio herojus taip pat prarado gimtinę, tačiau nuolat į ją sugrįžta mintimis”, – sakė J.Jurašas.

Spektaklio veiksmas vyksta praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Niujorke ir svarbiausio veikėjo Antano Garšvos prisiminimų erdvėje – Aukštojoje Panemunėje, Kaune, prieškario metais, per bolševikmetį ir vokietmetį.

Pagrindinį didžiausiame Niujorko viešbutyje dirbančio liftininko Antano Garšvos vaidmenį atliekantis kaunietis aktorius Dainius Svobonas kone visą tris valandas trunkantį spektaklį nenulips nuo scenos. Apie savo herojų D. Svobonas iš anksto nenorėjo daug kalbėti.

„Pirmiausia reikia suvaidinti, tada ir viskas bus matyti”, – tepasakė aktorius.

Blaškosi draskomas jausmų

Pagrindinis spektaklio veikėjas kuria poeziją, mylisi su ištekėjusia moterimi.

Jo dabartyje protarpiais įsiterpia epizodai iš ankstesnio gyvenimo – vaikystės, pirmosios meilės, sovietinio saugumo tardymo.

Tarp meilės ir praradimo, kūrybinės laisvės ir kančios besiblaškantis herojus atsisako meilės, nutraukia žmogiškus ryšius, lieka vienišas lifto narve, tačiau nuolat gyvena trokšdamas vilties išsipildymo.

Jis pasilieka tik savo poeziją, bet kūrybinis svaigulys ir desperatiškos pastangos atrasti tiesą suteikia tik kančią.

„Atkaklus, beveik fanatiškas tobulumo siekis kūryboje dažniausiai ribojasi su beprotybės slenksčiu.

Tai liudija ir šiame kūrinyje pasirodantys didieji rašytojai – Friedrichas Nietzsche, Edgaras Poe, Ezra Poundas, Franzas Kafka, Emily Dickinson”, – teigė režisierius J. Jurašas, kuriam ypač artima svetur atsidūrusio A. Škėmos ir jo herojaus Antano Garšvos dvilypė savijauta, abejonės, blaškymasis tarp netikėjimo ir noro tikėti, tarp absurdo suvokimo ir prasmės ieškojimo.

Spektaklio „Balta drobulė” premjera. Spalio 12, 13, 17, 18 d. 19 val. Kauno valstybinio dramos teatro didžioji scena.

Talkino šokėjų pora

Spektaklio „Baltoji drobulė” scenografiją ir vaizdo instaliacijas sukūrė Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Linas Rimša, choreografė ir pagrindinio herojaus mylimoji Elena – Eglė Mikulionytė.

Kuriant spektaklį prisidėjo žinomi kauniečiai šokėjai Gintarė ir Tomas Slausgalviai. Jie aktoriams padėjo įvaldyti šokio judesius pagal tarpukario Kauno ir Niujorko gatvėse skambėjusią muziką.

Vaidina Dainius Svobonas, E. Mikulionytė, Daiva Stubraitė, Gintaras Adomaitis, Liubomiras Laucevičius, Sigitas Šidlauskas, Mindaugas Jankauskas, Henrikas Savickis, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Ugnė Žirgulė, Arūnas Stanionis, Artūras Sužiedėlis, Eugenija Bendoriūtė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.