Lietuvoje Žaislų muziejuje - ne tik į vaikų pasaulį

Nuo senovinio sukučio, rasto Vilniaus žemutinėje pilyje, iki XX a. žaidimų aparato – tokius eksponatus galima išvysti šiandien sostinėje atidaromame pirmajame Lietuvoje Žaislų muziejuje.

Daugiau nuotraukų (1)

Eleonora Bačytė

Dec 7, 2012, 8:59 AM, atnaujinta Mar 14, 2018, 7:45 PM

Seniausias, žinomiausias, rečiausias, mažiausias, didžiausias, brangiausias – tokiais eksponatų apibūdinimais dažniausiai pasitinkami muziejų lankytojai.

Žaislų muziejaus tikslas – ne tik atskleisti žaislų bei žaidimų unikalumą, bet ir suteikti galimybę juos vietoje išmėginti.

„Mes nesiekiame sukaupti absoliučiai visų žaislų ir žaidimų.

Norime pasirinkti įdomiausius ir lankytojams kuo plačiau juos pristatyti. Pamatyk, sužinok, išbandyk!” – taip Vilniaus senamiestyje, netoli Gedimino kalno, įsikūrusį naująjį muziejų pristato viena jo steigėjų Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė.

Ekspoziciją turtina dovanos

Muziejaus idėja Indrei ir jos vyrui Povilui kilo neatsitiktinai. P. Blaževičius yra archeologas ir daug metų tyrinėjo senovinius žaislus, remdamasis archeologijos radiniais parašė disertaciją apie žaislus ir žaidimus XIII–XVII amžiaus Lietuvoje.

Mintis įkurti Žaislų muziejų kilo pastebėjus, jog daugelis Europos miestų tokius turi.

„Pradėjome nuo savo pačių namų, sandėliukų.

Vėliau žaislų dovanojo draugai, nepažįstami žmonės, atsiliepę į prašymus interneto tinklalapyje www.zaislumuziejus.lt”, – apie eksponatų, kurių dabar turi apie tūkstantį, kaupimą pasakojo I. Jovaišaitė-Blaževičienė.

Muziejaus kūrėjai priėmė ir tebepriima visus siūlomus žaislus – gerai išlaikytus ir aplūžusius, retus, senovinius ar masinės gamybos.

Turėti po kelis vienodus žaislus jiems net naudingiau – vieną gali eksponuoti, o kitą duoti vaikams pačiupinėti.

Sulūžę žaislai irgi tinka – jie kaip donorai kitiems suremontuoti.

Galės pažinti istoriją

Patiems muziejaus steigėjams bene brangiausia pirmoji salėje, kurioje eksponuojamos pačių seniausių žaislų kopijos. Jų originalai saugomi vienuolikoje skirtingų Lietuvos muziejų, o čia jų atitikmenis galima pamatyti vienoje vietoje.

Kuo gi žaisdavo viduramžių vaikai? Amerikų gal ir neatrastume: berniukai – mediniais kardais ir arbaletais, alaviniais kareivėliais, mergaitės – lėlėmis. Jie mėgdavo sukti vilkelius, kuriuos mokėjo raginti botagu, kad nesustotų, čiaužyti iš kaulo pagamintomis pačiūžomis, mėtyti ir spardyti odinius kamuolius, prikimštus vilnos, samanų, šerių.

Pramogauti mėgo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Lietuvoje rasta šachmatų, nardų, kvirkato – šaškių protėvio – lentų, kėglių, lošimo kauliukų.

„Mes norėjome įkurti gyvą, interaktyvų muziejų, atliekantį švietėjišką misiją.

Žaislai padės vaikams pažinti istoriją, eksponatus bus galima ne tik pačiupinėti, bet ir jais pažaisti”, – pasakojo I.Jovaišaitė-Blaževičienė traukdama stalčius, kuriuose vaikai ras eksponatų atitikmenis ir galės juos išbandyti.

Suaugusieji grįš į vaikystę

Kitą salę muziejaus kūrėjai vadina XX amžiaus prisiminimais. Dabartiniai 40–50-mečiai čia galės pačiupinėti žaislus, kurie juos džiugino vaikystėje: gremėzdiškus sunkvežimius, guminius žvėrelius, prisukamą kiaušinienės kepėją.

Seniausi autentiški žaislai – prieš 80 metų Kaune pagamintos dvi lėlės, kurias muziejui padovanojo nepažįstami žmonės, saugomos po stiklu, kaip ir kiti trapesni eksponatai.

Vyrams turbūt bus smagu palaidyti torpedas XX a. elektrotechnikos stebuklu – jūros mūšio žaidimo automatu, padovanotu muziejui Elektrėnų atrakcionų parko.

Aštuoniose muziejaus salėse kas nors sudomins ir didelius, ir mažus.

Su grupe – pigiau

Šiandien duris atveriančio Žaislų muziejaus adresas – Barboros Radvilaitės g. 7 /Šiltadaržio g. 2. Įėjimas į muziejų iš Šiltadaržio gatvės, prie medinių vartų įrengta telefonspynė.

Darbo laikas: antradienį–penktadienį – 10–20 val., šeštadienį – 11–20 val., sekmadienį – 11–18 val.

Bilieto kaina – 12 Lt, lankytojams, atvykusiems su grupe, – 10 Lt. Grupė skaičiuojama nuo 3 asmenų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.