Žingsnis apgalvotas
„O paskui susimąsčiau: ką iš tiesų darau – ar atsispyrusi nuo kultūrinio leidinio platformos, taigi, visai kultūringai, coming out’inu (čia toks mūsų žargonas, reiškiantis atsiskleidimą, t. y. viešą paskelbimą apie savo orientaciją), ar perfrazavusi Gintaro Varno spektaklio „Tiksinti bomba“ veikėjo žodžius naudojuosi savo orientacija tam, kad kaip įprastai pakalbėčiau apie minties ir žodžio laisvę bei jos išraišką mene“, - rašė autorė.
Pati N. Mikalauskienė nenorėjo komentuoti, ar straipsnyje padarytas pareiškimas tikras, ar viso labo literatūrinė provokacija. „Aš tame tekste pasakiau viską, ką norėjau. Man atrodo, kad iš jo viskas labai aiškiai matosi“, - lrytas.lt sakė ji.
„Aš tikiuosi, kad žmonės pradės daugiau galvoti apie meną. Ten juk apie meną buvo kalbama, apie žodžio išraiškos laisvę“, - aiškino ji, vengdama homoseksualumo temos.
Tačiau audringos reakcijos internete – tiek po pačiu straipsniu, tiek socialiniuose tinkluose, - rodo, kad dauguma žmonių N. Mikalauskienės prisipažinimu patikėjo. Vieni sveikino už drąsą ir plojo kaip kovotojai už homoseksualų teises, kiti šaipėsi ir smerkė.
Nemaža dalis tiesiog kėlė klausimą, kam jai pačiai ir visai „Literatūros ir meno“ redakcijai to reikėjo – ir ar intymus žmogaus gyvenimas iš viso turi ką nors bendro su jo atliekamu darbu, ar yra toks reikšmingas, jog apie tai reikėtų kalbėti redakcijos skiltyje.
Meno ir žodžio laisvės tema daugumai interneto komentatorių visai nerūpėjo – rūpėjo tik pati deklaracija apie homoseksualumą.
Paklausta, ar nesigaili padariusi tokį skandalingą viešą pareiškimą, ar galbūt jis buvo spontaniškas ir neapgalvotas, moteris susimąstė. „Aišku, kad tai buvo apgalvota“, - pasakė po pauzės. Netgi patį straipsnį ji pradeda prisipažinimu: „Pasiūliau redakcijos skilties pavadinimą ir dėl viso pikto apsidraudžiau pridūrusi: „Ir tik pabandykit neišspausdint.“
Kitą dieną po to, kai tekstas pasirodė internete, ji sakėsi jokio užsipuolimo nepajutusi, o darbe sulaukusi palaikymo. „Darbe kolegos labai draugiški, normalūs žmonės. Mes visi gana skirtingų pažiūrų“, - sakė N. Mikalauskienė.
Ne redakcijos nuomonė
Žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis priminė skandalingo N. Mikalauskienės straipsnio priešistorę: „V. Gedgaudo recenzija buvo pavadinta „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi!“. Tai tos recenzijos pavadinimo perfrazavimas. O anas pavadinimas yra citata iš G. Varno pastatyto spektaklio „Tiksinti bomba“. N. Mikalauskienė tokiu būdu pasako, kad yra už tai, kad V. Gedgaudas galėtų kaip tinkamas išreikšti savo nuomonę“. Pasak K. Platelio, dėl nekorektiškos V. Gedgaudo recenzijos „Literatūra ir menas“ buvo netgi apskųstas Briuseliui.
Ar N. Mikalauskienė savo pareiškime pasakė tiesą apie savo lytinę orientaciją, ar tik provokavo, K. Platelis sakė nežinantis. „Šito aš ir pats nežinau - ar čia jos žaidimas, ar tikras pasakymas. Dabar mes vedamuosius rašome visi iš eilės, ir N. Mikalauskienė pasakė, kad ji dabar nori rašyti. Ji tokį parašė, o kadangi mes deklaruojame žodžio laisvę, tai tokį ir išspausdinome“, - sakė „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius.
K. Platelis sako, kad žmogaus intymus gyvenimas neturi jokios reikšmės jo atliekamam darbui, tačiau pabrėžė, kad redakcijos skiltyje išspausdinta autorės nuomonė nėra redakcijos nuomonė.
„Ji yra kritikė, o tomis temomis turi teisę pasisakyti, kaip tinkama. Tai nėra redakcijos linija, o jos asmeninė linija. Ne kitas žmogus lenda į jos asmeninį gyvenimą, bet ji pati tai daro“, - sakė N. Mikalauskienės vadovas.
