Pasak R. Calveyros, išilginė fleita itin reikšminga senajai muzikai, nes savo gyvenimo trukme lenkia kitus senuosius pučiamuosius instrumentus. Ja grota dar iki Viduramžių, o XVI ir XVIII amžiais ji ypač suklestėjo. Praėjusiame šimtmetyje atgimus senajai muzikai, išilginė fleita vėl tapo nepaprastai populiari dėl savo reputacijos ankstyvosiose epochose ir plataus repertuaro.
Skirtingų laikotarpių ir stilių muzikai naudotos skirtingų modelių fleitos, tad ir R. Calveyra pasakodamas apie šio instrumento vaidmenį Viduramžiais, Renesanso ir Baroko epochose pasitelks net šešias skirtingas fleitas ir perteiks jomis įspūdingą jausmų paletę.
Išilginėmis fleitomis buvo muzikuojama ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Nebe pirmą kartą viešintis Vilniuje R. Calveyra domisi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės muzikiniu paveldu, ieško jame perliukų savo koncertų programoms.
Fleitininkas muzikuoja su garsiausiais senosios muzikos ansambliais Europos koncertų salėse ir svarbiausiuose senosios muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje.
R. Calveyra'os rečitalis LMTA skirtiamas Europos senosios muzikos dienai. Jis užbaigs fleitininko kūrybos dirbtuves Renesanso ir baroko muzikos interpretacijos kursuose LMTA.
Išilginių fleitų diena – tai tik dalis Valdovų rūmų muziejaus rengiamo Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio edukacinės programos. Ji truks iki balandžio 15-osios. LMTA patirtimi su studentais, dėstytojais, muzikos mokyklų moksleiviais ir mokytojais dalysis ir kitų egzotiškų senųjų instrumentų - cinko, teorbos, barokinių trombono bei gitaros - specialistai iš Šveicarijos, Belgijos ir Prancūzijos.
Be to, kursų metu meistrai kartu su lietuviais įrašinės kompanijai „Semplice“ Lietuvos ankstyvojo baroko muzikos kompaktinį diską, kuriame bus įamžinta ir nepelnytai pamiršto Sapiegų dvaro kompozitoriaus italo Giovanni Battista Cocciola kūryba.
