Prieš kelerius metus iškeliavęs Anapilin menotyrininkas Algis Uždavinys teigė, kad A. Šakalys yra vienas iš tokių naivių dramatinių personažų, patikėjusių nežinia kaip suvokto „meno“legenda ir ėmusių mėgdžioti jo figūras, panašiai, kaip bušmėnų medžiotojas, kūno judesiais imituojantis iš toli pamatyto lėktuvo skrydį.
Susidūrus su tokiu pirmapradžiu patiklumu ir kankinio entuziazmu, nusvyra rankos, atlėpsta ausys, o galvoje pasigirsta metalinio pjūklo garsai. Žodžiu, išnyksta intelektualinis kosmosas ir staiga pajunti, kad yra žmonių, kurie pasaulį mato visiškai kitaip negu tu.
A. Šakalio darbuose apstu absurdo tapybai būdingų bruožų, kuriais bepročius vaidinantys siurrealistai tiesiog žaidžia, o loginio nuoseklumo stokojantys asmenys pateikia kaip objektyvią išpažintį.
Kompoziciją ir spalvų santykius valdo pamatiniu meninės raiškos principu tampantis disonansas. Atrodo, kad atskiri pasaulio elementai, iš kurių dėliojama grotestiška mozaika, yra tarpusavyje nesusijusios medžiaginės atplaišos.
Dailininkas iš dalies remiasi XX a. kubizmu ir siurrealizmu, tačiau jo kelias toks savitas, kad nieko panašaus Lietuvoje tikrai nėra. Žmonių figūras A. Šakalys konstruoja kaip kaliauses ar robotus, sudarytus iš geometrinių figūrų, plytų, virdulių ir kitų panašių elementų.
Dažnai tai banalios šiuolaikinės fantazijos sukurti „ufonautai“, tipologiniu požiūriu atliekantys viduramžiais populiarių „Demonų“ vaidmenį. Vietoj galvų figūros kartais teturi kažkokias dirbtines ataugas.
Šis menininkas yra socialinių ir dvasinių paribių pranašas, savo likimu menantis Pirosmanį. A. Šakalys sako, kad „praėjusiame gyvenime“ nerealizavo meninių potencijų, todėl „šiame gyvenime“, tarsi atlikdamas bausmę, yra kažkokių furijų verčiamas piešti.
Tai jau panašu į demonišką misticizmą, tačiau A. Šakalys daugiau nieko neturi - tapyba yra jo retorika, didaktika ir poezija. Nesvarbu, kad intelektualų ir estetų kastai šis užmojis gali sukelti pasipiktinimą. Neskanu, bet tikra. Galima netgi tarti, kad tai - Lietuvos socialinių marginalų psichika atspindintis „realizmas“, kurio vien kuriozu nepavadinsi.
Pasak I. Mikuličiūtės galbūt kada nors, po trijų keturių dešimtmečių A. Šakalio darbai bus graibstomi, bet kol kas ši tolima perspektyva dailininko neguodžia.
A. Šakalys gimė 1943 metais Mackeliškių kaime Anykščių rajone. 1962-1967 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume. 1973-1978 m. studijavo Vilniaus dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje. Nuo 1982 metų jau yra surengęs 35 personalines tapybos darbų parodas.