- Kuo jus taip sudomino akto fotografija, kad surengėte ne tik kelias tokio pobūdžio darbų parodas, bet ir seminarą? - paklausiau 48 metų S. Paukščio.
- Savo formomis.
- Moterų formomis?
- Taip. Įdomu kaip iš tų moterų formų galima sukonstruoti savitą nuotaiką, sudėlioti intriguojančią istoriją. Sukurti paslaptį. Fotografui tai labai parankus molis.
- Seminaras pavadintas „Erotofoto“. Ar akto fotografija gali būti ne erotiška?
- Žinoma. Užtenka pasižiūrėti į Rimaldo Vikšraičio darbus, kuriuose - Lietuvos kaimo žmones. Tarp jų yra ir aktų. Tai nepagražinta realybė, bet ne visuomet norisi ją matyti. Juk patalogoanatomo darbas irgi realybė, tik ar verta gilintis į jo specifiką?
Man labiau patinka tie aktai, kurie persmelkti poezijos ir erotikos.
- Pats fotografuojate ir kitiems siūlote fotografuoti tik gražias moteris?
- Grožis - labai subjektyvus dalykas. Vienam graži suapvalėjusi žvaigždutė Kim Kardashian, kitam - tenisininkė Marija Šarapova, trečiam - „pupytė“ Oksana Pikul. Man patinka fotografuoti harmoningas merginas.
Modelio pasirinkimas priklauso ir nuo fotografo sumanymo. Savo fotografijos kursų dalyviams nuolat pabrėžiu, kad fotografui svarbiausia - mintis, idėja. Tik apsisprendęs, ką norėtum pasakyti, gali pradėti rūpintis technika, modeliu, kompiuterinėmis programomis.
- Turbūt nemažai vyrų atsakytų, kad žiūrėdami į nuogą moterį jie dažniausiai mąsto tik apie vieną vienintelį dalyką.
- Prieš kokius penkioliką metų aš Čikagoje pusmetį mokiausi pas fotografą Manfredą Jesevičių. Jis buvo mados fotografas, turėjo savo studiją ir fotografavo visokias gražuoles, apatinio trikotažo ir kitų rūbų kolekcijas. „Manfredo studijoje“ lankydavosi merginos, kurias galima pamatyti populiariausių blizgiųjų žurnalų viršeliuose.
Bet jis visuomet sakydavo: „Kai aš dirbu, tai vėliavos būna nuleistos“. Mat jei galvoji apie kelis dalykus, tai dažniausiai nė vienas gerai nepavyksta. Apie tai, kas nesusiję su fotografija, galima pagalvoti ir po fotosesijos.
- Ar poetiškam aktui tinka tik idealus moters kūnas? Juk ne vienas vyriškis yra prisipažinęs, kad įsimylėjo moterį pirmiausia dėl kokio nors defekto, darančio ją kitokia, išskiriančio iš vienodų gražuolių pulko.
- Jei fotografui rūpi harmonija ir estetika, tai kažin ar jis rinksis modeliu merginą, kuri kūprinasi, ar tą, kurios viena krūtis didesnė už kitą, ir dar matosi randas ant pilvo. Šiam tikslui jos netiktų.
O jei, kaip garsiajai amerikiečių fotografei Diane Arbus, norisi parodyti įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimą ir problemas, tuomet tokie dalykai nekliudo. Fotografuoji herojus tokius, kokie jie yra.
- Kaip manote, ar į seminarą susirinks daugiausia vyrai? Juk tokio pobūdžio fotografavimas kažkuo primena žiūrėjimą pro rakto skylutę.
- Manau, kad vyrams tai iš tiesų patraukliau. Kita vertus, ir į fotografijos pradžiamokslio kursus ateina daugiau vyrų nei moterų. O akto fotografavimas - tikrai ne kasdieniškas dalykas.
Juk merginos aplink mus dažniausiai būna apsirengusios. Žinoma, mes tarsi ir numanome, kas ten, po jų drabužiais. Bet visuomet intriguoja galimybė įsitikinti, ar tikrovė atitinka tas fantazijas. Tai tarsi alpinistui užkopti į kalną - savęs išmėginimas, išbandymas.
- Kaip kilo erotinės fotografijos seminaro idėja? Ar neplanuojate kada nors pakviesti į panašų renginį ne dvi merginas, o merginą ir vyriškį?
- Daugelį metų rengiu kursus pradedantiems fotografams. Šiemet pamaniau, kad reikėtų kokios nors šviežienos. Ir ne šiaip praktinio užsiėmimo, bet aukštesnio lygio renginio, kuriame galima būtų sužinoti daug įdomių dalykų.
Pavyzdžiui, žinoma menotyrininkė Agnė Narušytė sutiko paskaityti paskaitą apie akto istoriją nuo fotografijos atsiradimo iki šių dienų.
Akto fotografija pirmiausia asocijuojasi su moters aktu. Vyriškas aktas - daug retesnis reiškinys. Gal kada nors surengsime ir vyriškų aktų seminarą. Šį kartą pasirinkome dvi merginas, nes norėjome parodyti kokią įtaką akto nuotaikai turi skirtingas apšvietimas, išskirtinis makiažas.
Tam pasikvietėme ir stilistų grupę, vadovaujamą Valerijaus Gigevičiaus, kuris šiuo metu yra vienas populiariausių Vilniaus stilistų.
- Ar egzistuoja akto fotografijos mados? Kokios tendencijos pastebimos šiandien?
- Dabar aiškiai juntamas noras grįžti prie senosios fotografijos, toks retro stilius. Bandoma panaudoti tai, kas buvo daryta prieš kelis dešimtmečius.
Kiek anksčiau akto fotografijoje buvo ypač madingi įvairūs skaitmeniniai efektai - montažai, žaidimas spalvomis. Tokios reklaminės nuotaikos.
- Gal ir jums kada nors teko dalyvauti panašiame seminare? Ar jie populiarūs kitose šalyse?
- Populiarūs. Dažniausiai tai būna kokio nors garsaus fotografo meistriškumo kursai. Neseniai Vienoje teko dalyvauti Manfredo Baumanno erotinės fotografijos kursuose (www.manfredbaumann.com).
Jo nuotraukos spausdinamos tokiuose leidiniuose kaip „Playboy“,„Penthouse“, „Bunte“ ir kituose. Fotografas mielai dalijosi savo patirtimi, patarė, į ką ypač reikėtų atkreipti dėmesį.
- Šiais laikais, kai įdomesnės ar atviresnės nuotraukos labai greitai paplinta internete, socialiniuose tinkluose, turbūt ypač sunku prisikalbinti merginas pozuoti aktams?
- Su profesionaliais modeliais galima pasirašyti sutartį. O štai prikalbinti pozuoti draugę ar pažįstamą - iš tiesų sunku.
Vieną sykį radau merginą, kuri mielai sutiko fotografuotis nuoga. Tačiau likus savaitei iki parodos atidarymo paskambino ir pasakė, kad nuotraukas pamačiusi mama uždraudė jas kur nors rodyti.
- Ar dažnai tenka fotografuoti aktus savo fotostudijoje? Žinau, kad gana populiaru fotografijose įamžinti nėštumą.
- Nėščiųjų fotografijas kažin ar galima pavadinti aktais. Tai labai intymūs, dažniausiai tik savo šeimai skirti vaizdai. Netgi daugiau nuotaikos nei vaizdai.
Pageidaujančių fotografuotis apsinuoginus nėra daug. Dažniausiai tai jaunos merginos, bet yra buvę, kad ir šeimyninės poros fotografavosi nuogos.
Lietuva dar labai konservatyvi šalis. Pradedant politika ir baigiant visuomeniniu gyvenimu. Bet aš vis tiek planuoju išleisti akto fotografijų kalendorių. (Juokiasi).
