Penkerius metus su Klaipėdos koncertų salės kolektyvu bendradarbiaujantis ir daugybę koncertų joje surengęs A. Paley šįsyk ėmėsi klavyrinės operos versijos originalo - rusų - kalba. Solistams pritarė ne orkestras, o pats pianistas.
- Kodėl ėmėtės šio ne taip dažnai statomo kūrinio ir netradicinio jo atlikimo? - prieš premjerą paklausiau A. Paley.
- Negalėčiau sakyti, kad „Mozartas ir Salieri“ labai retai statoma opera, bet paprastai ji atliekama su orkestru. Iš tikrųjų N .Rimskis-Korsakovas originaliąją versiją parašė fortepijonui ir ilgą laiką ji taip ir buvo atliekama.
N. Rimskis-Korsakovas instrumentinės muzikos sukūrė nedaug. Bet šis kūrinys ir be orkestro skamba puikiai, savitai.
Operos premjera 1898 metais įvyko kompozitoriaus namuose Sankt Peterburge skambant tik forpepijonui. Tuomet Antonio Salieri partiją dainavo Fiodoras Šaliapinas.
Įdomu tai, kad kompozitorius nepakeitė nė vieno Aleksandro Puškino dramos žodžio.
- Ar pastaruoju metu buvo daugiau bandymų pristatyti būtent tokią klavyrinę operą?
- Daugiau to niekas nesiėmė. Aš tai dariau nebe pirmą kartą - esu šį kūrinį atlikęs JAV, Prancūzijoje, Austrijoje ir Moldovoje. Tačiau pirmą kartą operą statė profesionalus režisierius.
Su Klaipėdos koncertų salės darbuotojais ir kameriniu orkestru bendrauju penkerius metus, joje grojau ir dirigavau visus Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertus, čia įvyko nemažai mano solinių koncertų. Tačiau šįkart - visai naujas amplua.
Opera - mano didžioji aistra. Galima sakyti, pradėjau diriguoti iš meilės operai.
- Kaip sekėsi rasti bendrą kalbą su režisieriumi V. Masalskiu, su kuriuo iki šiol nedirbote?
- Niekada nesakau komplimentų, bet V. Masalskis - nuostabus kūrėjas. Iš karto radome bendrą kalbą. Žaviuosi viskuo, ką jis daro. Gėriuosi jo asmenybe, erudicija, skoniu, profesionalumu. Man tai svarbu, nes nepakenčiu amatininkiškumo.
Opera - specifinis žanras. Mačiau, kaip jas stato kiti teatro režisieriai. Net didieji pamiršta, kad scenoje - ne teatro artistai, o solistai, kurių pagrindinis instrumentas - balsas. Ir kūnas. To nevalia pažeisti. Svarbiausia - ne pagarba artistui, o supratimas.
V. Masalskiui tai pavyko - jis jaučia muziką, jo teatrinis mąstymas - šiuolaikiškas. Solistams jis kalba tai, ką ir aš jaučiu - tik kalba savaip.
- Ar sunku buvo apsispręsti dėl solistų?
- Pasikviesti jaunus atlikėjus - Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotojos Loretos Narvilaitės idėja. Dėl Eugenijaus Chrebtovo viskas vyko sklandžiai. Jo savitas tembras, geri dramos duomenys.
Kilo problemų dėl kito atlikėjo - tenoro. Atėjo vienas jų į pirmąją repeticiją be natų, nemokėdamas teksto. Aš - amerikietis, pas mus du kartus nesiūloma. Iškart jo atsisakiau. Kilo panika, išsigandau. Iki premjeros - trys savaitės.
Tuomet L. Narvilaitė pasiūlė Mindaugą Jankauską. Kai po poros dienų jis atėjo į repeticiją, buvo puikiai pasiruošęs. Jo balsas labai tinka atlikti W. A. Mozarto partiją. Dirbti su abiem atlikėjais - vienas malonumas. Jie dega.
V. Masalskio pastatymo idėja - nauja ir netikėta. Ir man nelengva - tenka būti ir aktoriumi. Sunku, bet įdomu. Man patinka. Tikiu, kad patiks ir publikai.
Mėgsta aiškią poetinę formą
Teatro režisierius V. Masalskio muzikinį kūrinį statė ne pirmą kartą. 1996-aisiais jis režisavo Vidmanto Bartulio operą „Pamoka“ pagal Eugene'o Ionesko pjesę.
Be to, V. Masalskis muzikinius kūrinius yra režisavęs ir juose vaidinęs kartu su šviesaus atminimo aktoriumi Robertu Vaidotu, Audrone Paškonyte. Tai, pasak kūrėjo, buvo įdomus eksperimentas, bet trupė išbiro.
„Ar aš esu operos mėgėjas? - retoriškai klausė V. Masalskis. - Lankau teatrus. Viskas priklauso nuo įgyvendinimo. Man priimtina aiški poetinė forma, nepatinka formalioji operos pusė - buitiškas vaidinimas. Tie kasdieniški judesiai, apsikabinimai, pasibučiavimai scenoje - tarsi šiukšlės. Jai jų per daug, nebegirdėti muzikos.
- Koncertų salės erdvė diktavo sąvo sąlygas. Kaip dorojotės? - paklausiau V. Masalskio
- Dailininkės Renatos Valčik scenografija - minimalistinė. Artistai vilki stilizuotus kostiumus. Tai - tarsi postūmis prisiminti tam tikrą laikotarpį.
- Ar anksčiau esate klausęsis A. Paley koncertų, ar artimai su juo susipažinote tik dabar?
- Džiaugiuosi susitikęs šį neįtikėtinų gabumų talentą - jis ne tik puikus muzikas, bet ir filosofas.
Tokia opera - jo idėja. A. Paley siūlė kurti iškart dvi operas kaip dviejų dalių pastatymą, bet pamaniau, kad pradžiai pakaks vienos.
Pabandysime reabilituoti Antonio Salierį ir paieškoti atsakymo, ar esame teisūs, kad tokia subjektyvi istorija, pavyduolio ir žudiko versija iki šiol gyvuoja.
Nereikėtų pamiršti, kad A. Salieri buvo Franzo Schuberto, Franzo Liszto, Ludwigo van Beethoveno mokytojas. Šie garsūs kompozitoriai jį dievino. Jo muzika buvo mėgstama.
Uostamiestis pavasarį sutinka muzika
A. Paley ir V. Masalskio pastatyta opera „Mozartas ir Salieri“ - vienas festivalio Klaipėdos muzikos pavasario renginių.
38-ąjį Klaipėdos muzikos pavasarį balandžio 5-ąją pradėjo Lietuvos kamerinis orkestras su obojininku Robertu Beinariu ir violončelininku Davidu Geringu.
Iki gegužės 3 d. Klaipėdos koncertų salėje bus surengti aštuoni koncertai. Muzikos pavasarį baigs Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas „Simfonija miestui ir jūrai“. Jame skambės du simfoniniai kūriniai jūros tema - Claude'o Debussy „Jūra“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“.
