P. Ignatavičius visada atidus spektaklio literatūrinei medžiagai ir visai nesvarbu, ar tai būtų spektaklis vaikams, ar suaugusiesiems. Vaikai, pasak režisieriaus, yra lygiaverčiai teatro žiūrovai, su kuriais galima ir būtina kalbėtis rimtomis temomis. Režisierius teigia nemėgstantis infantilumo ir moralizavimo, neretai pasitaikančių vaikiškuose spektakliuose. Toks požiūris į kūrybą vaikams suartina režisierių ir knygos „Ežiukas rūke“ autorių S. Kozlovą (1939 - 2010), kuris paprasta forma, su humoro ir lyrikos doze savo vadinamosiose pasakėlėse kalbėjo apie meilę ir pasitikėjimą, gyvenimo džiaugsmą, grožio trapumą, baimę ir mirtį.
Rašyti pasakas vaikams S. Kozlovas pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu atsirado populiarieji jo pasakų personažai Meškiukas, Kiškis, Ežiukas. Jų istorijas rašytojas plėtojo visą gyvenimą. Tačiau geriau nei šio rašytojo vardą daugelis žino jo darbų pavadinimus, kuriuos išgarsino animaciniai filmukai „Ežiukas rūke“, „Kaip Liūtukas ir Vėžlys dainavo dainelę“, „Bonifacijaus atostogos“ ir kt.
Spektaklyje „Ežiukas rūke“ veikėjai keliauja nuo vieno įvykio prie kito, nuolat atrasdami ką nors nauja. Jie patenka į keistas situacijas, kurios išprovokuoja ir tokius pat keistus veikėjų pamąstymus įvairiausiomis temomis. Ežiukas, Meškiukas ir jų draugai didžiąją savo laiko dalį tiesiog mėgaujasi paprastais gyvenimo malonumais: žaidžia miške, bendrauja, džiaugiasi vienas kito draugija, geria arbatą, stebi saulėlydžius.
Greta tikrų personažų spektaklyje veikia ir animuotas virtualus personažas - Kažkas. Originalų ir kiek netikėtą spektaklio vizualųjį sprendimą pasiūlė scenografė Neli Ivančik. Didžiuliame ekrane rodoma animacija (autorius - Ignas Meilūnas) ir ryškūs personažų kostiumai (N. Ivančik) greta lyrinio - dramatinio spektaklio lygmens paraleliai kuria įspūdingą reginį.
Šešetą personažų įkūnija gerai žinomi Šiaulių dramos teatro aktoriai: Dalius Jančiauskas, Rolandas Dovydaitis, Monika Šaltytė, Sigitas Jakubauskas, Agnė Kiškytė ir Juozas Bindokas.
