Teatro magu ir šamanu vadinamo B. Šarkos monospektaliuose dažnai žiba
liepsnų fakelai, švysčioja išgąlasti dalgiai, kardai. Kūrėjas ir šį
kartą liko ištikimas sau. Atidarymas parodą pasitelkė į pagalbą
pirotechnikos efektus: pabėręs į indą degiųjų medžiagų ir jas uždegęs,
pašventino ir ekspoziciją, ir naują galeriją. B. Šarkos triukai grėsmės
publikai nesukėlė - patalpose pasklido malonus smilkalų kvapas.
Parodoje eksponuojamą B. Šarkos kūrybą nelengva apibrėžti, priskirti
kokiam nors dailės žanrui, įminti jos paslaptį. Ant senų fotografijos
lakštų nutapyti fantasmagoriški piešiniai dvelkia mistika, intriguoja.
Kai kurie primena senųjų Australijos aborigenų meną, jų ritualinius
raštus ant uolų. Paveikslai atrodo tarsi žemėlapiai, galintys nuvesti
žiūrovus nežinia kur - galbūt į sapnų arba dvasių karalystę.
Ilgų kalbų nemėgstantis B. Šarka šiek tiek praskleidė paslapties
skraistę: „Mano paveiksluose - perkonstruota dviejų garsių neurologų
ir psichiatrų Georgo N.Koskino ir Constantino von Economo, tyrinėjusių
žmogaus smegenis, mokslinių darbų erdvė. Jie bene pirmieji pasaulyje
nufotografavo didžiuosius smegenų pusrutulius. Nuotraukos 1906 metais
atspausdintos Berlyne. Vienos psichiatrų pastangomis išleistas žmogaus
smegenų žievės fotografijų atlasas tapo sensacija medicinos pasaulyje“.
Austras C. von Economas ir graikas G.N. Koskinas tvirtino, kad smegenų
pusrutulių žievėje išsidėsčiusios nervų ląstelės reguliuoja gyvybines
funkcijas. Tirdami jų poveikį žmogaus nervų sistemai jie nustatė ir
nufotografavo 109 tokių ląstelių laukus. Savo atradimais mokslininkai
bandė grįsti ir sapnų teoriją. Ištyrę senkapiuose rastas kaukoles
psichiatrai konstatavo, kad žmogaus smegenys vis didėja ir tobulėja.
B. Šarka prisipažino, kad tapybai jį įkvėpė į rankas patekęs senųjų
fotografijų atlasas: „Smegenų žievės ir nervų ląstelių nuotraukos
atrodo kaip topografiniai žemėlapiai. Man kilo mintis juos papildyti:
autentiškuose lakštuose įvairiais raštais nužymėjau galimo rojaus
kontūrus. Tokių smegenų žievės „peizažų“ esu nutapęs daugiau nei
eksponuojama galerijoje. Pirmąkart juos rodau viešojoje erdvėje“.
Garsusis performeris neatskleidė, kaip tapęs bibliografijos retenybe
G.N. Koskino ir C. von Economo fotografijų rinkinys atsidūrė Lietuvoje,
o po to pateko į jo akiratį: „Reikėtų paklausti G.Koskino. Tikriausiai
jis viešėjo mūsų kraštuose, panašiai kaip baronas Karlas Friedrychas von
Miunhauzenas iš Karaliaučiaus jodamas į Rusiją. Pakeliui jis stabtelėjo
išlenkti bokalo alaus ir Klaipėdoje, tuomet vadintoje Memeliu“.
Galinio Pylimo gatvėje įsikūrusios galerijos „si:said“ šeimininkai meno
vadybininkė Skaistė Kazarauskaitė ir klaipėdietis tapytojas Rolandas
Marčius liko patenkinti - „Gliukų teatro“ įkūrėjo B.Šarkos tapybos
paroda sutraukė daug smalsuolių, tarp kurių buvo nemažai jaunimo. Kai
kurie žiūrovai nenorėjo skirstytis - dalijosi įspūdžiais lauke.
„Klaipėdoje nestinga kūrybingai dirbančių meno galerijų, bet mes
sumanėme rengti parodas pačių sukurtoje erdvėje. Regis, neprisvilo
pirmasis blynas. Pažiūrėsime, kas iš to išeis“, - kalbėjo šiam
projektui Kultūros ministerijos paramą gavusi S. Kazarauskaitė.