Penktadienio koncertas siejamas su šia sukaktimi, o K. Pendereckis jau rengiasi kelionei į Lietuvos sostinę.
- Kaip jaučiatės prieš savo garsaus kūrinio lietuviškąją premjerą? - užkalbinau maestro telefonu kelionės išvakarėse.
- Džiaugiuosi, kad „Lenkiškasis requiem“ pagaliau nuskambės ir Vilniuje. Tai vienas svarbiausių mano gyvenimo darbų. Jį užbaigti prireikė 25 metų.
Šis requiem jau skambėjo daugybėje šalių - vien aš pats jį dirigavau daugiau kaip 100 kartų. Dar praėjusį antradienį tai dariau Turku mieste Suomijoje, o prieš tai kūrinys skambėjo Vroclave.
Tiesa, Vilniuje būsiu tik jo klausytojas, bet dėl to nesijaudinu: mane pakeis maestro Jacekas Kaspszykas, kuris yra fantastiškas „Lenkiškojo requiem“ interpretuotojas.
- Visą gyvenimą daug keliaujate. Nepasiilgstate sėslumo?
- Dar tik įpusėjau jubiliejinį maratoną! Šiemet mano maršrutai drieksis nuo Venesuelos iki Kinijos ir Korėjos. Visame pasaulyje rengiami mano muzikos festivaliai. Turiu bent kelis kartus nuvykti į Vokietiją, į Italiją. Ne kartą mano muzika skambės Amerikoje.
- Gal sukūrėte ką nors specialiai jubiliejui?
- Taip, prieš tris dienas užbaigiau solo pjesę vokiečių smuikininkei Anne Sophie Mutter. Bet jos premjera numatyta dar negreitai - tik metų pabaigoje Niujorko „Carnegie Hall“ salėje.
Žinoma, kelionės trukdo rašyti muziką, bet aš stengiuosi kiek galėdamas išsaugoti savo įprotį dirbti kasdien. Jeigu nieko neparašau, diena man prarasta.
Kita vertus, pasaulį dabar domina ne tik nauji, bet ir patys įvairiausi ankstesnių metų mano kūriniai. Kaip niekada dažnai yra atliekama 7-ojo dešimtmečio muzika. Taigi judu ir nežadu išeiti į pensiją.
- Jūs garsėjate ne tik muzikiniais laimėjimais, bet ir savo užmiesčio rezidencijoje užveistu medelynu. Ar lieka laiko sodininkystei?
- Tai mano antroji profesija. Kasmet pasodinu naujų medžių rūšių. Parkas plečiasi. Dabar jis apima 30 hektarų plotą.
O netoliese ką tik atidarėme mano vardu pavadintą daugiafunkcį muzikos centrą. Pinigų jam pavyko gauti iš Europos Sąjungos fondų per Kultūros ministeriją. Čia auginsime jaunus talentus. Centro atidaryme gegužės 21-ąją grojo ne tik žinomi muzikai, tarp jų - A.S.Mutter, bet ir surinktų iš visos Lenkijos gabių vaikų orkestras.
Mažame Lusvavicų kaimelyje nuo šiol galės tobulintis orkestrantai, kamerinės muzikos atlikėjai ir solistai - turime visą tam būtiną infrastruktūrą. Aš pats irgi ten vesiu meistriškumo kursus.
Esu patenkintas: dabar rezidencijoje nieko netrūksta - yra jaukus senovinis namas, medelynas ir muzikos centras su didele sale. Gyvenimas verda, o aš darau daugiau negu bet kada iki šiol.
Skaudžios istorijos veidrodis
K.Pendereckio "Lenkiškasis requiem" lotyniškais gedulinių mišių tekstais - tai tragiško lenkų tautos likimo XX a. apmąstymas.
Pirmasis fragmentas "Lacrimosa" sukurtas 1980-aisiais pagerbiant sušaudytų Gdansko dokininkų, sukilusių prieš totalitarinį režimą, atminimą. Kompozitorius šią muziką skyrė L. Walęsai ir jo vadovaujamam "Solidarumo" judėjimui.
1981-aisiais atsirado "Agnus Dei", skirtas kardinolo S. Wyszynskioatminimui, o 1982-aisiais -- "Recordare Jesu pie", sukurtas M. Kolbe's kanonizavimo proga. Šis Osvencimo koncentracijos stovyklos kalinys 1941m. pasiaukojo ir mirė vietoj kito likimo brolio.
1984-aisiais Štutgarte nuskambėjo pirmosios "Lenkiškojo requiem"redakcijos premjera, papildyta Varšuvos sukilimo prieš nacius 40-mečiui skirtu "Dies Irae". Kūrinį dirigavo M. Rostropovičius.
1993-iaisiais autorius dar sukūrė "Sanctus" dalį, o 2005-aisiais - Čakoną styginių orkestrui, dedikuotą popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui.
K. Pendereckio "Lenkiškajame requiem" ryškūs praėjusių epochų muzikos atgarsiai. Tačiau autorius surado būdą savaip interpretuoti žanrą, sukurdamas originalų tradicijos ir šiuolaikiškumo lydinį.
Kūrinį Vilniuje atliks J. Kaspszyko diriguojami jo vadovaujamas Vroclavofilharmonijos simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas P. Bingelis), Valstybinio choro "Vilnius" (meno vadovas P. Gylys) vyrų grupė. Solo partijas dainuos nuolatiniai K. Pendereckio muzikos atlikėjai - tenoras A.Zdunikowskis ir mecosopranas A. Rehlis - ir du lietuviai - sopranas N. Kazlaus ir bosas L. Mikalauskas.
