Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų birželį Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A. Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas Augustinas Voldemaras iš Berlyno skubiai grįžta į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas, kurio tikrovėje, matyt, nebuvo.
„Man svarbūs istorijos vingiai, bet dar labiau - žmogaus aistros ir paklydimai“, - sakė režisierius Vytautas Balsys.
Spektakio režisieriaus V. Balsio teigimu, pjesės autorius G. Jankus pateikia menamą, tačiau labai įtikinamą sceninį įvykį, kuris paremtas menine kalba ir aistringu istorinių priežasčių, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais, ieškojimu. Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas faktus, įvykius, klausimus - kodėl Lietuva nepasipriešino okupacijai, ar buvo nors menkiausia galimybė, kitas kelias išgelbėti nepriklausomos Lietuvos valstybės suverenitetą? Ar buvo galima išvengti masinių trėmimų, naikinimo, išlikti laisviems?
Spektaklyje keliami klausimai labai aktualūs ir šiandien: ar Lietuvai gali pasikartoti tokio masto agresija, ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą? O gal mes tik marionetės didžiųjų valstybių žaidime?
„Suvaidinti A. Smetoną - didžiulis iššūkis, nes Lietuvoje net mokinukas turi susidaręs įvaizdį, koks buvo A. Smetona. Todėl svarbu, kad suvaidintas personažas atitiktų daugelio įsivaizduojamą A. Smetoną, bet kartu nebūtų stereotipiškas, o gyvas ir įdomus. O tai padaryti nėra lengva užduotis“, - kalbėjo prezidentą A. Smetoną vaidinantis aktorius Ramūnas Šimukauskas.
