Poema „Tamošius Bekepuris“ sukurta 1927 metais, tačiau laikas nesunaikino jos aktualumo, humoro ir įtaigumo. Pakruojo dvare nuspręsta K. Binkio poemos pagrindinį herojų Tamošių Bekepurį perkelti į sceninę erdvę ir pagaliau apvesdinti, o tai padaryti padės spektaklio režisierė, Šiaulių teatro aktorė Nijolė Mirončikaitė su būriu jaunų aktorių.
Režisierė su savo auklėtiniais spektaklį pradėjo ruošti dar žiemą, kad atėjus vasarai, aktyviausiam vestuvių metui, galėtų visus supažindinti su senaisiais piršimosi ir vestuvių papročiais, apskritai senovinėmis lietuvių vestuvėmis. O kokios jos be būrio svečių?
Spektaklio žiūrovai turės progą tapti spektaklio dalimi. Pasak režisierės N. Mirončikaitės, žiūrovai galės ne vien stebėti aktorių kuriamą vaizdą, bet ir pabūti kaip tikrose vestuvėse – padainuoti, pašokti. Tikrai netrūks nei smagumo, nei linksmumo.
Per vestuves ne tik skambės lietuvių liaudies muzika, links grindys nuo šokių, bet bus galima prisidėti ir prie alaus darymo proceso, nes be naminio alaus seniau neapsieidavo nė vienos storos lietuviškos vestuvės.
Pakruojo kraštas garsėja savo alumi ir aludarystės tradicijomis. Tad tokį akcentą neatsitiktinai nuspręsta įtraukti ir į spektaklį. Pakruojo dvaro komplekse esančiame vėjo malūne veikia ir alaus kelio nuo grūdo iki putojančio lietuvių tradicinio gėrimo ekspozicija, kurioje norintieji gali papildyti savo žinias apie alų ir jo istoriją.
Pakruojo dvaras – vienas didžiausių Lietuvoje išlikusių dvaro sodybų ansamblių. Ryškiausias dvaro akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai, netoli jų yra įsikūręs jaukus viešbutis "Stadala", aukštaitiškus patiekalus ruošiantis restoranas "Traktierius", akį traukia vienintelis toks Lietuvoje arkinis tiltas, vėjo ir vandens malūnai, kalvė, ilgaamžis parkas.
